Gyventojai atliekų panaudojimą energijos gamybai vertina gerokai palankiau nei prieš metus – lyginant su praėjusių metų rezultatais, dešimtadaliu padidėjo labai teigiamai vertinančių procentas tiek Vilniuje, tiek Kaune. Tai paaiškėjo balandžio pabaigoje atlikus vilniečių ir kauniečių sociologines apklausas.
Kauno kogeneracinė jėgainė. „Ignitis“ nuotr.
„Pastaruosius dvejus – trejus metus gyventojų požiūris į atliekų kaip kuro panaudojimą energijos gamyboje beveik nesikeitė. Tačiau šiemet ypač teigiamų vertinimų skaičius staiga šovė į viršų. Džiugu, kad Kaune ypač padaugėjo manančių, kad energijos gamyba iš atliekų prisideda prie mažesnės šilumos kainos, per metus šis skaičius išaugo net 13 procentinių punktų“, – sako Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) vadovas Ramūnas Paškauskas.
Apklausos duomenimis, pačios KKJ vertinimas taip pat šoktelėjo aukštyn – nuo praėjusių metų bendras palankiai vertinančių procentas išaugo net 18 procentinių punktų. Dažniausiai įvardinami atliekų deginimo privalumai išliko tie patys: atliekų kiekio Kauno regiono sąvartynuose mažinimas ir išrūšiuotų atliekų pertekliaus Kaune mažinimas.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) naudą, anot jos vadovo Manto Buroko, įžvelgė ir vilniečiai: „Pagrindiniu VKJ privalumu ir toliau matomas atliekų kiekio sumažinimas sąvartynuose, taip mano didžioji dalis – 79 procentai – apklaustųjų. Tačiau, lyginant su praėjusių metų rezultatais, šiemet beveik penktadaliu – nuo 25 iki 44 proc. – padaugėjo ir įžvelgiančių jėgainės naudą mažinant šilumos kainą Vilniuje“, – sako VKJ vadovas.
Pasak M. Buroko, Vilniaus jėgainės labai palankus vertinimas per metus padidėjo beveik trečdaliu ir dabar siekia 41 procentą. 42 procentai vilniečių kogeneracinę jėgainę vertina „greičiau teigiamai“, nuo 15 iki 3 procentų sumažėjo „greičiau neigiamai“ vertinimų skaičius, nuo 4 iki 3 procentų mažėjo vertinančių „labai neigiamai“, o neutralių vertinimų išliko apie dešimtadalį.
Pagrindiniu atliekų sutvarkymo atgaunant energiją trūkumu abejuose miestuose laikoma oro tarša, trečdalis vilniečių ir keturi iš dešimties kauniečių taip pat minėjo galimą neigiamą poveikį sveikatai.
Pasak apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, gerokai palankesnį gyventojų požiūrį į energijos gamybą padiktavo pastarųjų mėnesių ekonominė ir geopolitinė situacija Europoje.
„Dėl įsibėgėjusios infliacijos ir karo Ukrainoje nulemtos geopolitinės situacijos rekordiškai pabrangus energijos ištekliams, Vilniaus ir Kauno gyventojai ženkliai palankiau vertina ir šiuose miestuose įsikūrusias kogeneracines jėgaines. Jos, gyventojų nuomone, ne tik sprendžia atliekų utilizavimo problemas, bet ir prisideda prie mažesnių sąskaitų už šildymą“, – apklausos rezultatus komentuoja bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Septyniems iš dešimties apklaustųjų vilniečių ir kauniečių pagrindinis informacijos šaltinis apie energijos gamybą išlieka internetas. Antras pagal populiarumą šaltinis – televizija, toliau seka socialiniai tinklai, spauda bei radijas.
Apklausą Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1015 kauniečių ir 1005 vilniečiai. Apklausų tikslas buvo išsiaiškinti abiejų miestų gyventojų informuotumą apie energijos gamybą ir tai, kaip miestiečiai vertina kogeneracinių jėgainių veiklą.
