Monpeljė yra maždaug Kauno dydžio miestas Prancūzijos pietuose. Prieš kiek daugiau nei du metus jis užsakė 50 vandenilinių autobusų, bet dabar nuspręsta, kad tai – prastas sprendimas.
Vandenilinis autobusas Londone
© commons.wikimedia.org
Monpeljė, kaip ir daug kitų Europos miestų, ieško būdų skatinti transporto švarą. Aišku, reikia pradėti nuo saves. Šiuo atveju, Monpeljė žvalgėsi į švarius autobusus ir pasirinko 50 vandenilinių transporto priemonių. Užsakymas galiojo daugiau nei du metus, tačiau ką tik buvo atšauktas.
Michaël Delafosse, Montpellier Méditerranée Métropole savivaldos prezidentas, teigia, kad peržiūrėjus finansinius įsipareigojimus buvo nuspręsta vandenilinių autobusų atsisakyti. Kodėl? Nes jie miestui būtų 6 kartus brangesni nei elektriniai.
Ir tai nėra taip paprasta, kaip tikriausiai spėjote pamanyti. Monpeljė tuos vandenilinius autubusus būtų įsigiję pigiau nei elektrinius. Nors vandenilio kuro elementai yra brangūs, didelis Monpeljė užsakymas būtų leidęs sumažinti pirkimo kainą. Tačiau skaičiuojama, kad vienas vandenilinio autobuso kilometras kainuotų 95 euro centus. Palyginimui, elektrinis autobusas (na, su įkraunamomis baterijomis) tą patį atstumą nuvažiuotų už 15 centų.
Toks milžiniškas kainų skirtumas susidaro dėl neišvystytos vandenilio infrastruktūros. Dėl jos vandenilio gamyba, saugojimas ir platinimas tampa labai brangiu. Tuo tarpu įkrovimo stotelės yra visai paprastas reikalas, integruojamas į elektros tinklus.
Įsivaizduokite elektros kelią iki autobuso. Elektros jėgainė (saulės, vėjo, hidro) – elektros tinklai – įkrovimo stotelė – autobusas. Tuo tarpu vandenilio gamybai irgi naudojama elektra. Taigi, tas kelias atrodytų taip: elektros jėgainė – vandenilio gamykla – saugykla – sunkvežimis – stotelė – autobusas. Ir praradimai čia labai dideli, dėl kurių degalų kaina stipriai išauga.
Ir taip, elektriniai autobusai dažniau stovės. Tačiau daug miestų autobusų ir taip stovi per naktį. Tas eksploatacijos kaštų skirtumas yra toks didelis, kad Monpeljė gali įsigyti brangesnius elektrinius autobusus arba didinti jų skaičių, kad kol vieni dirba, kiti būtų įkraunami.