Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE atliko išskirtinį bandymą, kurio metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentinės Europos sinchronine zona.
Po ilgo ir kruopštaus pasirengimo, avarinės pagalbos per sinchroninę jungtį bandymas vyko praėjusį šeštadienį, gruodžio 4 d. Jo metu buvo modeliuojama situacija, kai išsijungusioms didžiosioms Lietuvos elektrinėms, turinčioms galimybę pasileisti po sisteminės avarijos (angl. „black start“), elektros energija joms tiekiama iš Lenkijos. Apie pusę paros vykęs bandymas praėjo sklandžiai, vartotojams elektra buvo tiekiama be sutrikimų, tad gyventojai šio bandymo poveikio nepajuto.
„Tai istorinis bandymas ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu. Bandymas rodo, jog turime išbandytą sinchroninio prisijungimo jungtį, o mūsų pagrindiniai gamybiniai elektros energijos pajėgumai yra pasirengę dirbti kontinentinės Europos sistemoje, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Tai reiškia, kad kritiniu atveju galime užtikrinti nenutrūkstamą šalies elektros energetikos sistemos darbą pasitelkdami Lenkijos partnerius. Tai – geopolitinis lūžio taškas, rengiantis galutiniam Lietuvos elektros energijos sistemos prisijungimui kontinentinės Europos tinklų 2025 m.“
Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, simboliška, kad bandymas vyko lygiai po šešerių metų, kai 2015 m. gruodžio 9 d. bandomuoju režimu darbą pradėjo „LitPol Link“ jungtis su Lenkija, tapusi Lietuvos energetikos vartais į Vakarų Europą, sujungusiais technologiškai skirtingas Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Žvelgiant į ateitį, ši jungtis taps vienu iš svarbiausių elementų sinchronizuojantis su žemynine Europa ir galutinai integruojantis į Europos elektros sistemą.
„Tai buvo vienas techniškai sudėtingiausių bandymų Lietuvos energetikos istorijoje. Šįkart turėjome koordinuoti veiksmus ne tik su mūsų šalies elektros gamintojais, bet ir su Varšuvoje dirbančiu Lenkijos sistemos valdymo centru. Šis bandymas išryškino technologinę įrenginių parengtį ir parodė mūsų energetikos specialistų profesionalumą . Efektyviai bendradarbiaudami su mūsų partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje su šia užduotimi susitvarkėme pavyzdingai, tačiau ruošdamiesi savarankiškam dažnio valdymui ir sinchroniškam veikimui kartu su žemyninės Europos partneriais dar turime atlikti nemažai darbų modernizuodami ir stiprindami mūsų elektros tinklus ir sistemos valdymą“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Atliekant avarinės pagalbos bandymą nuo likusios Lietuvos elektros energetikos sistemos buvo atskirtos Alytaus, Kruonio HAE ir Lietuvos elektrinės pastotės, dvi elektros perdavimo linijos Alytus-Kruonio HAE ir Kruonio HAE – Lietuvos elektrinė, bandyme dalyvavo didžiausi Lietuvos elektros generatoriai – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) ir Elektrėnų komplekse veikiantis kombinuoto ciklo blokas (KCB), taip pat vienas iš naujų „LitPol Link“ keitiklių stotyje sumontuotų autotransformatorių.
Tuomet iš Lenkijos per 400 kV oro liniją Alytus-Elkas įtampa etapais buvo perduota Lietuvos sistemai. Iš Lenkijos perduota elektros energija panaudota paleisti KCB bei Kruonio HAE. Bandymo metu „LitPol Link“ jungtis nebuvo prieinama prekybai.
Bandymo programą įgyvendino beveik pusšimtis bendrovių „Litgrid“, PSE ir „Ignitis gamyba“ darbuotojų. Pasibaigus bandymui „Litgrid“ ir PSE specialistai atlieka duomenų skaičiavimus ir analizuoja bandymo rezultatus, o išsamias ataskaitas operatorės parengs per artimiausius kelis mėnesius.
Iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais yra suplanuoti dar keli itin svarbūs bandymai. 2022 m. planuojama atlikti Lietuvos izoliuoto darbo bandymą, o vėliau – ir bendrą Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymą.
Avarinės pagalbos per sinchroninę jungtį bandymą siekta atlikti iškart po „LitPol Link“ jungties išplėtimo pabaigos tam atvejui, jei dar iki 2025 m. kiltų būtinybė avariniu būdu sinchronizuotis su Lenkijos elektros energetikos sistema. Po sinchronizacijos vietoje esamos 500 MW galios „LitPol Link“ prekybai bus prieinama 700 MW galios „Harmony Link“ jungtis, o „LitPol Link“ jungtis nuo 2025 m. bus naudojama tik sistemos sinchroninio darbo su kontinentinės Europos tinklais patikimumui užtikrinti.
Pasiruošimas sinchronizacijai Lietuvoje vyksta įgyvendinant 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ tiesimą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, 200 MW energijos kaupiklių (baterijų) sistemos įdiegimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu jau įgyvendinti 4 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija ir „LitPol Link“ jungties išplėtimas. Iš viso iki šių metų pabaigos bus baigta beveik 40 proc. visų sinchronizacijos programos darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
