Elektromobilių amžiaus aušra pamažu aušta. Gatvėse pamatyti numerius su „EV“ raidėmis jau nebėra naujiena, o didieji gamintojai vienas po kito skelbia, kad po mažiau nei dešimties metų nutrauks transporto priemonių su vidaus degimo varikliais gamybą. Visgi daugeliui kyla klausimas, kaip elektromobiliams sekasi jau dabar, todėl „INSIDEEVs“ tinklapis nusprendė palyginti Europos šalis pagal įvairią elektromobilių statistiką, remdamasis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) pateikiamais duomenimis. Deja, Lietuvos pozicijos praktiškai visose kategorijose yra tiesiog apgailėtinos.
Nieko nestebinantis lyderių šešetukas
Kadangi elektromobiliai vis dar kainuoja pastebimai brangiau už analogiškos klasės automobilius su vidaus degimo varikliais, nereikėtų stebėtis, kad jų daugiausiai parduodama tose šalyse, kuriose aukščiausias pragyvenimo lygis, taikomos didžiausios subsidijos, yra geriausiai išvystyta baterijų įkrovimo infrastruktūra arba galioja vidaus degimo variklius turinčioms transporto priemonėms nepalanki mokestinė politika.
Kaip ir galima tikėtis, visus šiuos kriterijus atitinka daugelio emigrantų iš Lietuvos pamėgta šalis – Norvegija. Nenuostabu, jog dėl visų šių priežasčių ji yra nepavejama žemyno lyderė. Skaičiuojama, jog įkrovimo iš elektros tinklo funkciją turinčių automobilių rinkos dalis šių metų pirmąjį ketvirtį Norvegijoje sudarė net 82 %. Maža to, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai buvo užfiksuotas įspūdingas didesnis nei 12 % augimas.
Norvegijai iš paskos rikiuojasi Islandija, kurios rinkoje elektromobiliai sudaro daugiau nei pusę, o po jos seka likusios Skandinavijos šalys – Švedija (35,6 %), Suomija (25,9 %) ir Danija (24 %). Vienintelė valstybė, kuri bent jau šiek tiek priartėjo prie šio lyderių penketuko, yra Vokietija, pasiekusi 21,8 %.
Tuo metu Lietuvą rasime tik šio reitingo dugne – paskutinėje vietoje, kurią mums garantavo vos 0,9 % tesudaranti elektromobilių rinkos dalis, kuri nuo pernai pakilo tik simboliškai – viena dešimtąja procento. Net ir šiek tiek aukščiau mūsų žengiančios likimo sesės – Kipras ir Kroatija – atrodo geriau, jau nekalbant apie netoli lentelės vidurio atsidūrusius latvius.
Priežasčių greičiausiai galime surasti nemažai – juokingai mažos subsidijos elektromobilio įsigijimui, neišplėtotas viešųjų įkrovimo stotelių tinklas ir, žinoma, ne toks aukštas pragyvenimo lygis, kaip Skandinavijos ar Vakarų Europos šalyse. Visgi kur kas geresnis Latvijos ir Estijos pasirodymas rodo, jog greičiausiai dėl visko kalta nepalanki politika.
