Superslaptas bombonešis „B-2“ iki šiol lieka auštųjų technologijų panaudojimo karyboje etalonu. Tikrąsias lėktuvo galimybes ir silpnybes žino tik nedidelė grupelė žmonių. Susijusi informacija taip gerai saugoma, kad jos nebežino net „B-2“ naudojančios JAV oro pajėgos.
„B-2“ pratybų metu © wikimedia.org
XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje pradėtas kurti bombonešis buvo unikalus projektas. Niekas niekur niekada iki tol tokio dizaino lėktuvo nebuvo kūrę, o be kita ko iš jo tikėtasi nematomo radarų ekranuose. Dar vieno stebuklo iš mokslinės fantastikos srities.
Inžinieriams technologijas teko kurti nuo nulio. Sukurtos dalys vienetinės, naudojamos tik šiame orlaivyje. Nuo 1987 iki 2000 metų pagamintas vos 21 bombonešis, kainavęs vidutiniškai po 2 milijardus dolerių už vienetą. Tikėtina, kad nesenai JAV oro pajėgos nusprendė kapitaliai suremontuoti turimus „B-2“. Pirmiesiems lėktuvams trečia dešimtis visiškai ant nosies.
Šiomis dienomis apsižiūrėta, kad sandėliuose nebėra reikiamos dalies, šilumokaičio atliekančio neįvardintos dalies aušinimo darbus. Išspręsti atsiradusios problemos nepadėjo net „Northrop Grumman“, įmonė projektavusi bei gaminusi „B-2 Spirit“.
Tikėtina, kad įmonė nepadėjo visiškai. Antraip kam oro pajėgos į vyriausybinių pirkimų portalą įkėlė keistą skelbimą, prašantį atsišaukti įmones, kurios sutiktų atvirkštinės inžinerijos metodu atkurti „B-2“ reikalingą šilumokaitį?
Atvirkštinė inžinerija yra metodas, kuomet dominanti detalė išardoma, išanalizuojama, pabandoma sukurti detalius brėžinius. Po to ieškoma būdų kaip detalę pasigaminti patiems.
Tokiu tyrinėjimo/kopijavimo metodu dar nesenai kaltintos kinų, rusų karo pramonė, kad tokiais metodais siekia sukurti savo analogus amerikietiškoms technologijoms. Ironiška, kad dabar pačios JAV priverstos iš naujo atrasti tai ką vos prieš 30 metų buvo sukūrusios.
