Elektroninių atsiskaitymų populiarumas ir toliau auga, tuo metu bankomatuose išsiimama vis mažiau grynųjų – per metus jų apyvarta smuko penktadaliu, arba puse milijardo eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Statistika rodo, kad šalies gyventojai už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis atsiskaito ne tik vis dažniau, bet ir didesnėmis sumomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
LBA surinkta statistika rodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, bankomatuose išsiimta 2 mlrd. eurų grynaisiais – 20 proc. mažiau nei pernai. Ekspertai tai sieja ne tik su dėsningomis elektroninių įrankių populiarumo tendencijomis, bet ir su šiais metais vartotojų įpročius įvairiose srityse pakoregavusia koronaviruso pandemija.
„Koronaviruso iššūkis paskatino daugiau dėmesio skirti higienai, vengti dažnai liečiamų paviršių, kurių kategorijai neabejotinai priklauso ir bankomatai bei grynieji pinigai. Antra vertus, atsižvelgęs į šias aplinkybes, finansų sektorius pavasarį padidino bekontakčių kortelių atsiskaitymo limitą nuo 25 iki 50 eurų. Šitaip sudaryta dar daugiau galimybių naudotis šiuo saugiu ir moderniu įrankiu“, – sakė Aidas Budrys, laikinasis LBA prezidentas.
Šių metų antrąjį ketvirtį atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius ūgtelėjo 3 proc., o atsiskaitymų apyvarta – 15 proc.: nuo 1,85 mlrd. iki 2,13 mlrd. eurų. Padidėjo vidutinė suma, išleidžiama mokant kortele: šiemet ji pasiekė 21,6 euro (prieš metus – 19,4 euro). Iš viso gyventojai naudojasi 3,1 mln. debetinių ir kreditinių kortelių, išduotų Lietuvoje veikiančių bankų.
LBA primena, kad mokėjimo kortelė – tas pats, kas piniginė. Todėl asmeninę kortelę bei jos duomenis reikia rūpestingai saugoti ir jais nesidalinti. Savo iniciatyva susisiekę su gyventoju, bankų ir valstybės institucijų tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai niekada nereikalaus atskleisti PIN kodo ar kitų konfidencialių duomenų, tad sulaukus skambučio su tokiu prašymu reikia būti budriems: tai gali būti sukčių mėginimas apgauti.
