Iki 2040 m. bendras eksploatuoti netinkamų elektrinio transporto ličio jonų baterijų kiekis sieks 7,8 mln. tonų per metus, rodo rinkos tyrimų bendrovės „IDTechEx“ duomenys.
Skirtingai nuo baterijų, naudojamų elektronikos įrenginiuose, tokiuose kaip nešiojamieji kompiuteriai ar mobilieji telefonai, nebetinkamos elektromobiliams naudoti baterijos gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos ir būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, stacionariam energijos kaupimui.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Automobilių gamintojai „Nissan“, „Renault“, BMW, „Volkswagen“, BYD ir kiti tyrė įvairius antrinio elektromobilių baterijų panaudojimo scenarijus – nuo gyvenamųjų namų iki komercinių ir tinklų energijos kaupimo programų.
Pavyzdžiui, „Tesla“ tvirtina, kad visos bendrovės elektromobilių baterijos bus iškart perdirbamos, užuot panaudotos antram gyvenimui.
„IDTechEx“ pažymi, kad teoriškai perdirbimas yra mažiausiai tausojanti priemonė žiedinėje ekonomikoje, ir tai turėtų būti paskutinis žingsnis, kai baterijų nebūtų galima dar kartą panaudoti.
Svarstant, ar ličio jonų baterijas reikėtų perdirbti, ar toliau panaudoti, atsižvelgiama į daug daugiau veiksnių, pavyzdžiui, į baterijų cheminę sudėtį.
Kinijos elektrinio transporto gamintojai baterijose naudoja ličio geležies fosfatą, jis dėl saugumo šioje šalyje buvo plačiai naudojamas elektriniuose autobusuose.
Elektromobilių gamintojo BYD teigimu, tokių baterijų perdirbimo vertė yra palyginti maža, nes jose nėra didelės vertės metalų, todėl tokios baterijos turėtų būti naudojamos stacionariam energijos saugojimui.
Elektromobilių gamintojai, atgaudami kritines žaliavas iš perdirbamų ličio jonų baterijų, apsisaugotų nuo žaliavos tiekimo sutrikimų ir generuotų papildomus pajamų srautus.
„IDTechEx“ skaičiuoja, kad iki 2040 m. pasaulinė ličio jonų baterijų perdirbimo rinka kasmet sieks 31 mlrd. JAV dolerių.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos atstovė Vitalija Sičiūnienė sakė, kad nepriklausomai nuo to, ar elektrinio transporto baterijos bus naudojamos antram gyvenimui, ar ne, jas vis tiek reikės perdirbti.
„ES skatina nares laikytis žiedinės ekonomikos principų, tvarkant visas atliekas, įskaitant ir transporto priemonių baterijas. Nors Lietuvoje elektromobilių kol kas nuperkama palyginti nedaug, valstybė jau dabar turėtų pradėti inicijuoti projektus, kaip mūsų šalyje pakartotinai panaudoti ličio jonų baterijas. Kitiems tikslams galima panaudoti iki 50 proc. pradinės baterijų talpos“, – sakė V. Sičiūnienė.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės teigimu, netinkamos naudojimui baterijos, kaip ir kitos automobilių atliekos, turi patekti pas šių atliekų tvarkytojus.
„Nors ličio jonų baterijos Lietuvoje dar neperdirbamos, atliekų tvarkytojai jomis, kaip ir vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatoriais ir baterijomis, tinkamai pasirūpins“, – sakė K. Štelmokaitienė.
