Lietuvos keliuose artimiausiu metu planuojama įrengti 50 naujų ruožų, kuriuose bus matuojamas vidutinis važiavimo greitis, o iki 2021 m. Lietuvos keliuose vidutinis važiavimo greitis bus matuojamas jau 130 kelių ruožų.
Vidutinių greičio matuoklių padaugės ir miestuose. Kelių ruožuose per gyvenvietes bus įrengta 70 momentinių greičio matuoklių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugos skyriaus vadovė Dovilė Krasauskaitė Alfa.lt teigė, jog greičio viršijimas išlieka dažniausia nelaimių kelyje priežastimi.
„Siekiant sumažinti eismo įvykių ir juose nukentėjusiųjų skaičių, yra diegiamos ir vykdomos eismo saugos priemonės. Viena iš eismo saugos priemonių yra švietėjiška veikla, kuri padeda didinti visų eismo dalyvių sąmoningumą, taip pat kelių infrastruktūros tobulinimas ir inžinerinių greičio valdymo priemonių, tokių kaip sektoriniai ar momentinio važiavimo greičio matuokliai, iškiliosios saugumo salelės, pėsčiųjų perėjų tobulinimas ir kt., diegimas.
Viena pagrindinių užduočių, be tinkamos kelių infrastruktūros sukūrimo, – užtikrinti tinkamo važiavimo greičio pasirinkimą šalies keliuose, kadangi viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių – vis dar nepasirinktas saugus važiavimo greitis“, – teigė D. Krasauskaitė.
Kovojant su greičio viršijimo problema, 2017 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengti 25 ruožai, kuriuose yra matuojamas vidutinis važiavimo greitis. Iš viso iki šiol buvo yra įrengta 50 matuoklių, kurie pažeidėjus pradėjo fiksuoti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.
Be greičio matuoklių, leistino važiavimo greičio palaikymui kelių ruožuose per gyvenvietes yra rengiamos inžinerinės greičio valdymo priemonės, tokios kaip iškilūs greičio mažinimo kalneliai, iškreivinimai, susiaurinimai.
Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių sankryžose, jos rekonstruojamos į žiedines, šviesoforines, jose įrengiamos iškiliosios salelės, kairiojo posūkio juostos, apšvietimas, taip pat įrengiamos skirtingų lygių sankryžos.
Atlikti tyrimai rodo, jog pavojingą sankryžą rekonstravus į žiedinę sankryžos zonoje įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėja 92,91 proc., žuvusiųjų skaičius sumažėja 96,17 proc., sužeistųjų skaičius – 91,67 proc.
Įrengus saugos saleles, pavojinguose kelių ruožuose įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėja 89,2 proc., žuvusiųjų skaičius sumažėja 85,7 proc., sužeistųjų skaičius – 91,1 proc.
Įrengus momentinius greičio matuoklius, pavojinguose kelių ruožuose įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėja 36 proc., žuvusiųjų skaičius sumažėja 34,3 proc., sužeistųjų skaičius – 34,9 proc.
Taip pat įrengiamos greito poveikio priemonės: kelio ženklai, apsauginiai kelio atitvarai, keičiamas kelio dangos ženklinimas, frezuojamos saugos salelės.
LAKD atstovės teigimu, įdiegtos naujovės kelių sistemoje ir švietėjiškos veiklos rezultatai yra akivaizdūs.
„Švietėjiškos veiklos rezultatai pastebimi ilguoju periodu, nes norint pakeisti elgseną ir suformuoti naują įprotį reikia ilgesnio laiko. Tačiau manome, kad švietėjiška veikla prisideda prie eismo kultūros formavimo. Situacija šalies keliuose po truputį keičiasi į gerąją pusę – eismo dalyviai yra atidesni, mandagesni, atsakingesni. Eismo dalyviai taip pat pripažįsta, kad saugaus eismo švietėjiška veikla ir taikomos priemonės yra paveikios ir daro įtaką jų elgesio kelyje formavimui.
2017 m. atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 9 iš 10 (91 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, kad saugaus eismo reklama bei socialinės akcijos juos asmeniškai paskatina elgtis kelyje saugiai: 31 proc. labai paskatina, 60 proc. greičiau paskatina. 9 proc. teigimu, šios priemones jų asmeniškai nepaskatina elgtis kelyje saugiai.
Labiausiai saugaus eismo reklamos ir socialinės akcijos paskatina pasirinkti saugų greitį (84 proc.). 71 proc. respondentų teigimu, jos paskatina nesėsti prie vairo išgėrus. 65 proc. apklaustųjų teigimu, paskatina prisisegti saugos diržus priekyje. 59 proc. nurodė, kad šios priemonės paskatina neleisti kitam sėsti prie vairo išgėrus. 55 proc. jos paskatina tamsoje nešioti atšvaitą. 54 proc. – prisisegti saugos diržus gale. 52 proc. – nenaudoti telefoninių įrenginių vairuojant“, – teigė D. Krasauskaitė.
Šiais metais daugiausia avarijų įvyko dėl saugaus greičio nepasirinkimo, leistino greičio viršijimo, netinkamo manevravimo, važiavimo pirmenybės taisyklių nesilaikymo bei priešpriešinių susidūrimų.
