Kaskart, jeigu tik yra galimybė, savitarnos kasomis naudojasi 28 proc. šalies gyventojų. 30 proc. pirkėjų, priešingai, šia paslauga apskritai nėra linkę naudotis: 22 proc. tokiomis kasomis nesinaudoja niekada, o 8 proc. – tik kraštutiniu atveju, atskleidė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ liepos mėnesį atliktas tyrimas.
UAB „Dineta“ produkto vystymo skyriaus vadovas Giedrius Židonis teigia, kad klientų pasirinkimus dažniausiai lemia apsipirkimo patogumas ir greitis.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad 19 procentų pirkėjų nesinaudoja savitarnos kasomis, jeigu perka daug prekių. 13 procentų pirkėjų teigia, kad tik ilgos eilės įprastose kasose juos priverčia pasinaudoti šia paslauga, o 10 procentų jos atsisako, jeigu tenka savarankiškai ieškoti sveriamų prekių. Visi šie argumentai signalizuoja viena – apsiperkant klientui svarbiausias patogumas ir laikas“, – vertina G. Židonis.
Tačiau specialistas mano, kad beveik 30 proc. vartotojų šiuo metu yra pakankamai daug ir neatmeta, kad savitarnos kasomis besinaudojančių klientų skaičius ateityje tik augs, nes dabar iškylančias problemas greitai galės išspręsti dirbtinis intelektas.
„Vertinant šiuolaikines technologijas, galima prognozuoti, kad savitarnos naudotojų skaičius tik didės, nes netolimoje ateityje, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir kitas naująsias technologijas, nesunkiai bus pašalintos savitarnos greičio problemos tiek skenuojant prekes, tiek ieškant jų paieškoje. Manau, kad patobulinus procesus tikėtina, jog po kelerių metų savitarnos kasas nuolat rinksis apie 50 procentų pirkėjų“, – teigia UAB „Dineta“ produkto vystymo skyriaus vadovas.
Tiesa, Giedrius Židonis pastebi, kad ilgiau užtruks technologijų, automatizuojančių prekių skenavimo procesą, diegimas. Kadangi tam reikia ne tik dirbtinio intelekto, bet ir robotų, vietoj pirkėjų skenuojančių ir ieškančių prekių pagal atvaizdą.
Tai, jog tyrimas visgi įrodo savitarnos kasų svarbą mažmeninėje prekyboje, antrina ir verslo atstovai. Anot aljanso „Aibė“ IT paslaugų ir projektų vadovo Lino Matkevičiaus, tai ne tik galimybė pagerinti klientų apsipirkimo kokybę, bet ir realus įmonės kaštų optimizavimas.
„Savitarnos kasos įranga kainuoja maždaug nuo 3 iki 15 tūkstančių eurų ir daugiau, priklausomai nuo pasirinkto įrangos tipo. Tokios įrangos aptarnavimas vėliau kainuos apie 600 eurų per metus. Mūsų skaičiavimais, savitarnos kasos įrengimas turėtų atsipirkti per vienus metus ar net greičiau. Todėl akivaizdu, kad papildoma savitarnos kasa parduotuvėje yra tikrai naudinga verslui“, – sako L. Matkevičius.
Atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad dažniau savitarnos kasomis linkę naudotis jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų asmenys bei didmiesčių gyventojai. Esminių skirtumų lyties atžvilgiu nepastebėta.
Iš viso tyrime apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 m. iš visos Lietuvos. Tyrimas atliktas verslo valdymo ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonių grupės „Dineta“ užsakymu.
