Zondo nusileidimas planetoje visada yra sudėtingas procesas. Jei planeta turi atmosferą – net tokią retą, kaip Marso – procesas tampa dar sudėtingesnis. Nors atmosfera sulėtina aparatą ir taip sumažina stabdymo poreikį, ji gali destabilizuoti judėjimą, o dar blogiau – įkaitinti ir sugadinti prietaisą. Todėl visi zondai turi karščio skydus.
© NASA
Įprastai šie skydai yra storos metalo plokštės, tačiau didžiulė jų masė verčia ieškoti kitokių sprendimų. Pastaruoju metu NASA kuria pripučiamą karščio skydą, kuris tarsi balionas išsipūstų zondui pasiekus atmosferą.
Kol kas buvo atlikti keli suborbitiniai sistemos bandymai, tolesni darbai tęsiami tyrimų centruose, o orbitinis bandymas numatytas 2022 metais.
Tokia sistema galėtų rasti pritaikymą ir kitas planetas tirsiančiuose zonduose, ir į Tarptautinę kosminę stotį bei kitas stotis keliausiančiuose ir iš jų grįžtančiuose erdvėlaiviuose.
