Technologinė pažanga ir nauji įrangos modeliai skatina vartojimą bei milžiniškus elektronikos atliekų kiekius, kuriuos reikia tinkamai sutvarkyti. Elektronikos atliekų perdirbimo svarba – neabejotina, nes padeda mažinti oro ir vandens taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taupyti energiją ir gamtos išteklius, išgaunant mažiau žaliavų iš žemės.
Elektronikos atliekų (išmaniųjų telefonų, televizorių, nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių, spausdintuvų, buitinės technikos ir kitų elektroninių gaminių) vartojimo ir perdirbimo poreikis kasmet auga dėl progresuojančio trumpesnio elektros ir elektroninių gaminių naudojimo laiko, pagaliau dėl griežtų šalių vyriausybių taisyklių, reglamentuojančių elektronikos atliekų surinkimą ir apdorojimą. „Transparency Market Research“ prognozėmis, pasaulinė elektronikos atliekų perdirbimo rinkos augimas per 2015-2022 metus sudarys 7,2 proc., nuo 11,03 mlrd. iki 34,32 mlrd. JAV dolerių (nuo 12,34 mlrd. iki 38,4 mlrd. eurų).
„Elektronikos gaminių sudėtyje yra įvairių metalų, kuriuos perdirbus taupomi gamtos ištekliai. Elektronikos atliekų perdirbimas taip pat padeda mažinti oro ir vandens taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taupo energiją ir gamybos išteklius. Pagaliau kai kurios elektronikos atliekos yra pavojingos ir jų perdirbimas leidžia visuomenei išvengti rimtų sveikatos bei aplinkosaugos problemų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Anot V. Masalienės, nors Lietuvos gyventojų rūšiavimo įpročiai keičiasi į gerąją pusę, dar dažni atvejai, kai smulki elektroninė įranga, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas, elektrinis virdulys ar nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose ir patenka į sąvartynus.
Duomenų, koks elektronikos atliekų kiekis atsiduria Lietuvos sąvartynuose, nėra. JAV Federalinė aplinkos apsaugos agentūra (angl. the Federal Environmental Protection Agency, EPA) skelbia, kad JAV kasmet į sąvartynus pašalinama daugiau kaip 4 mln. tonų elektronikos atliekų ir šis kiekis ateinančiais metais padidės.
Elektronikos atliekose yra ne tik daug toksiškų ir biologiškai neskaidžių medžiagų, kaip švino, gyvsidabrio, kadmio, arseno ir antimonido. Kai elektronikos atliekos šalinamos sąvartynuose, šios toksiškos medžiagos užteršia vandenį ir dirvožemį, sukelia gyventojams sveikatos problemų. Elektronikos atliekų perdirbimas yra itin svarbus ir dėl jose esančių įvairių brangiųjų metalų, kaip aukso, sidabro, paladžio, tantalo ir galio. Skaičiuojama, kad iš vienos tonos kompiuterio schemų plokščių atliekų išgautas aukso kiekis yra didesnis už išgautą kiekį iš maždaug 17 tonų aukso rūdos.
Europa yra antra pagal dydį elektroninių atliekų gamintoja pasaulyje ir didžiausia elektroninių atliekų perdirbimo rinka visame pasaulyje. Elektronikos atliekos yra vienu iš sparčiausiai augančių atliekų srautų visame pasaulyje.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva. Lietuvos Vyriausybės patvirtintos užduotys numato, kad 2019 metais buitinės elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo surinkti ir sutvarkyti (perdirbti) 60 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos.