Sakoma, šiluma kaulų nelaužo, bet dirbti per karščius tikrai menkas malonumas. Bet aušinti dideles biuro erdves kondicionieriais – brangu. O ką, jei būtų galima reguliuoti ne oro, o žmonių temperatūrą.
Vėsinimo/šildymo įrenginio, apyrankė–kondicionieriaus prototipas
© David Baillot/UC San Diego Jacobs School of Engineering
Įrenginio prototipas atrodo kaip raištis ant rankos, tarp kurio dviejų sluoksnių įterpta šilumos perdavimo sistema iš termoelektrino lydinio – bismuto telūrido. Čia pritaikomas vienas iš šilumos siurblių variantų, kuris, tiekiant elektros srovę ima perkelti šilumą tarp raiščio audiniu atskirtų plokštelių. Kai oda šiltesnė už aplinkinį orą, šiluma perduodama išorėn, kai oda šaltesnė – įkeliama šiluma iš aplinkos.
Temperatūrų skirtumas nedidelis, vos 5-10 laipsnių, tačiau ir energijos nuostoliai tik simboliniai. Be to, visa šiluma ar vėsa tiekiama tiesiogiai toms kūno dalims, su kuriomis liečiasi juostelė. Padidinus juostelę iki liemenės dydžio, tai jau būtų personalinis kondicionierius. Įprastą šiltą dieną tokia liemenė vartotų 26 Wh energijos, esant stipriam karščiui – iki 80 Wh, o juntamas efektas pasireiškia jau po kelių minučių. Tokių rodiklių negalima nė lyginti su įprastais kondicionieriais, kurių galia skaičiuojama kilovatais, o ir kambarį jie atvėsina gerokai lėčiau.
Jei visi biuro darbuotojai dangoraižyje saulėtame regione kartu su firmine uniforma apsivilktų ir vėsinančias liemenes, patalpų kondicionavimo išlaidos sumažėtų dešimtis kartų. Beje, kol kas tokios liemenės dar tik kuriamos, tad artimiausiu metu komercinės tokio kondicionieriaus versijos ieškoti neverta.
Paieška archyve
