„Northrop Grumman B-2 Spirit“ – vienas paslaptingiausių JAV bombonešių. Apie šį orlaivį žinome išties nedaug, nors parašytas ne vienas straipsnis, nufilmuotas ne vienas dokumentinis filmas, o ir nuotraukų internete yra labai daug. Tačiau dabar bent jau turime pirmąjį civilio darytą vaizdo įrašą iš skrendančio B-2 kabinos.
„Northrop Grumman B-2 Spirit“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1989 metais. Skraidančio sparno lėktuvas buvo sukurtas taip, kad butų kiek įmanoma sunkiau pastebimas. Šis orlaivis yra beveik nematomas radarų, gali pasiekti 1010 km/val. greitį ir vienos kelionės metu įveikti daugiau nei 11 tūkstančių kilometrų. B-2 turi keturis variklius, kurie yra paslėpti giliai fiuzeliaže.
B-2 kabinoje dirba du pilotai. Visgi, šis lėktuvas yra stipriai automatizuotas ir praktiškai gali skristi pats. Vienas pilotas ilgos kelionės metu gali pailsėti sulankstomoje lovoje. Iš tiesų, prie daugelio B-2 technologijų reikia rašyti „manoma“. Pavyzdžiui, manoma, kad šis bombonešis turi šviesos jutiklius, kurie perspėja pilotą apie dangaus spalvą – pagal tai pasirenkamas skrydžio aukštis.
Žinoma, pasibaigęs Šaltasis karas ir atėjęs informacinių technologijų amžius šiek tiek praskleidė B-2 paslapčių skydą. Tačiau iki šiol niekas nėra filmavęs skrendančio B-2 kabinos. Bent jau iki šiol. Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos ne tik įsileido civilį žurnalistą Jeffą Boltoną, bet dar jam ir leido pafilmuoti.
Pats J. Boltonas negalėjo patikėti tokia galimybe. B-2 iš esmės yra vienintelis „Stealth“ technologijomis apsaugotas bombonešis. Neskaitant to, kas kuriama už uždarų durų (įskaitant ir B-2 pamainą), „Northrop Grumman B-2 Spirit“ yra slapčiausias JAV pajėgų bombonešis. Teigiama, kad šis lėktuvas yra kertinis JAV branduolinių pajėgumų akmuo. Tai kodėl dabar buvo atverta jo kabina?
Iš tikrųjų, viskas labai paprasta. B-2 kabinoje nėra nieko tokio labai slapto – jos nuotraukos jau buvo publikuotos ne kartą. Apskritai, daugelis lėktuvų naudoja daugiau-mažiau panašius prietaisus. Kita vertus, galbūt šis momentas simbolizuoja didesnį atvirumą ir panašios medžiagos ateityje sulauksime daugiau.
