Elektriniai sodo ir daržo įrankiai yra priskiriami elektronikos atliekoms, kurios turi būti perdirbamos kaip ir kita buityje naudojama elektros ir elektroninė įranga. Kur gyventojams dėti neveikiančius elektrinius įrankius?
Elektrinių sodo ir daržo įrankių pardavimas paprastai išauga atšilus orams. Gyventojai perka aeratorius, vejapjoves, gyvatvorės žirkles, krūmapjoves ir kitą įrangą, o remonto darbams daugiau nuperka įvairių akumuliatorinių suktuvų, elektrinių šlifuoklių ir kitų įrankių.
„Daug metų naudoti elektriniai sodo, daržo įrankiai genda ir tampa netinkami naudojimui arba žmonės linkę šią įrangą pakeisti į modernesnę. Neretai įrankių atnaujinimas gali būti protingas pasirinkimas, nes naujesni įrankių modeliai yra efektyvesni ir mažiau kenksmingi aplinkai už daugelį senesnių elektrinių prietaisų. Visgi nebūtina visų įrankių pirkti, ne galima pasinaudoti įrankių nuomos paslaugomis. Jei vis tik senos elektronikos įrangos negalima suremontuoti ir dar kartą panaudoti, tuomet jai ne vieta garažuose ar sandėliukuose ir turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Pasak bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, daugiausia senų sodo, daržo ir remonto elektrinių įrankių, ypač žoliapjovių, pas atliekų tvarkytoją patenka būtent pavasarį, kai išvalomos patalpos ir pasirengiama naujam sezonui.
„Daug netinkamų naudojimui sodo ir daržo įrankių surenkame aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ mokyklose, įmonėse ar bendruomenėse metu. Gyventojai senus elektronikos įrankius atveža ir pas mus“, – teigia „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė.
Sodo remonto ir daržo elektriniai įrankiai nelaikomi pavojinga atlieka, tačiau juos, kaip ir elektrinę barzdaskutę ar plaukų feną bei kitas smulkias ir stambias elektronikos atliekas, nevalia mesti bet kur. Jei elektronikos atliekos netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos yra perdirbamos ir tokiu būdu taupomi gamtos bei gamybos ištekliai. Šios atliekos turi juodųjų ir spalvotųjų metalų, plastiko, stiklo ir kitų medžiagų, kurios po perdirbimo panaudojamos kitiems gaminiams.
V. Masalienė primena, kad nenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą galima priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, elektronikos gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose bei savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelėse.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į komunalinių atliekų konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir sukelti žalą gamtai bei žmonėms.
Paieška archyve
