Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų teigiamai vertina šalies tikslą iš atsinaujinančių energijos šaltinių jau 2050 m. gaminti 100 proc. elektros ir šilumos. Toks siekis įrašytas pernai patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Taip pat atlikto tyrimo duomenys rodo, jog už švarią elektros energiją daugiau mokėti sutiktų 44 proc. lietuvių.
Palaikymas išlieka aukštas
Net 78 proc. lietuvių palaiko ambicingą šalies tikslą jau po trisdešimties metų gaminti tik švarią elektros ir šilumos energiją. Analizuojant gyventojų nuomonės tyrimo duomenis matyti, kad 34 proc. jų visiškai pritaria šiam siekiui ir mano, kad nuosekliai dirbant pavyks jį įgyvendinti. Tuo tarpu 44 proc. tikslą laiko teisingu, tačiau galvoja, kad jo siekti gali būti sudėtinga.
„Praėjusiais metais taip pat stebėjome aukštą visuomenės palaikymą atsinaujinančiai energetikai. Tuomet jis siekė apie 75 proc. Akivaizdu, kad priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija yra tik pirmas žingsnis link visiškai švarios energijos. Norint ją įgyvendinti, vien vėjo energetikos sektoriaus pajėgumai per artimiausius 10 metų turės augti trigubai. Natūralu, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau susitelkus, nuosekliai dirbant ir išlaikant visuomenės palaikymą – įmanoma“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Didžioji dalis palaikančių tikslą (61 proc.) jam pritaria, nes švarią energiją sieja su kova prieš klimato kaitos padarinius. Nemažiau svarbus ir politinis dėmuo – 52 proc. mano, jog elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių gali padėti užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę. 43 proc. gyventojų remiasi ekonominiu argumentu – tikimasi, kad Lietuvoje gaminant daugiau švarios energijos bus kuriamos naujos darbo vietos ir šalį pasieks daugiau investicijų.
Vertina švarią energiją
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, jog dalis lietuvių už suvartojamą elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra pasiryžę mokėti daugiau. Daugiau nei trečdalis gyventojų pritartų iki 5 proc. didesnei elektros energijos kainai. 8 proc. sutiktų mokėti net dešimtadaliu daugiau, o kai kuriems kaina nėra lemiantis veiksnys – svarbiausia, kad pagaminta elektros energija būtų švari. Apie pusę gyventojų (56 proc.) laikosi priešingos nuomonės.
„Norą už švarią energiją mokėti daugiau galima sieti su stabiliai aukštu palaikymu atsinaujinančiai energetikai. Tiesa, praktikoje stebime, kad tobulėjant technologijoms ir didinant elektros produkcijos kiekį, krinta ir elektros kainos. Pavyzdžiui, tais mėnesiais, kai Lietuvos vėjo jėgainių parkai dirba efektyviau, „Nord Pool“ biržoje elektros kaina mažesnė. Tendencijos rodo, kad plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus turėtų apsimokėti vis labiau“, – sako A. Radavičius.
Reprezentatyvų tyrimą Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra OMD. Atliekant tyrimą, internetu buvo apklausti 1073 18–74 m. amžiaus interneto vartotojai.
