Dar šiais metais Kinija pradės statyti plaukiojančias atomines elektrines, kurių gaminama energija galės būti naudojama Pietų Kinijos jūroje esančioms dirbtinėms saloms.
Pastarosiose gyventojų praktiškai nėra ir Kinija jose stato bei jau įrengė lėktuvų pakilimo takus, amunicijos bazes, radarų sistemas, raketų slėptuves ir panašius karinius objektus. Tai iš principo nauja Kinijos karinė bazė ant vandens.
© Vox | youtu.be
Plaukiojantys branduoliniai reaktoriai skamba gana pavojingai, tačiau „China National Nuclear Corp“ planuoja juos vystyti ir mano, kad tai yra pigesnis būdas aprūpinti salas elektros energija, nei ją perduoti kabeliais iš žemyno.
Oficialūs pareigūnai „Asia Times“ patvirtino, kad tokio tipo branduolinio reaktoriaus prototipas šiuo metu jau yra išbandomas netoli Kinijos Shandongo provincijos pakrantės.
Teigiama, kad pirmoji pilnai funkcionuojanti ir plaukiojanti branduolinė jėgainė turėtų kainuoti apie 2,1 mlrd. JAV dolerių (1,86 mlrd. eurų) ir pradėti veikti iki 2021-ųjų metų.
Tačiau panašu, jog plaukiojančios branduolinės jėgainės gali atsipirkti. Skaičiuojama, jog energijos gamybos sąnaudos jūroje, naudojant dyzelinius generatorius, siekia 2 juanius (0,26 euro centus už 1 kWh), o plaukiojančių branduolių jėgainių – mažiau, kaip 0,9 juaniai (0,12 euro centai už 1 kWh).
Ir Kinija nėra vienintelė šalis, kuri domisi panašiomis, netradicinėmis technologijomis. Dar šių metų antroje pusėje Rusijos plaukiojanti branduolinė jėgainė turėtų pasiekti Arkties regioną.
Visgi, skaičiuojama, kad jei Kinija nori visas savo dirbtines salas Pietų Kinijos jūroje aprūpinti elektros energija, vienos plaukiojančios branduolinės jėgainės tikrai neužteks. Jų gali reikėti net 20.
Ypač siekiant aprūpinti elektros energija prieštaringai vertinamas Paraselio ir Spratlio salas, į kurias teises yra pareiškusios kone visos, greta esančios valstybės. Tad labai tikėtina, kad ir vėl sulauksime naujų pasaulinės bendruomenės diskusijų ir reiškiamų abejonių dėl tokių Kinijos planų.
Paieška archyve
