NASA nuo 2010 metų kuria naujos kartos raketą-nešėją „Space Launch System (SLS)“, kurios pirmasis skrydis numatytas 2020-ųjų birželį.
Deja, pastaruosius porą metų su sistema susiję darbai vėluoja. Praeitą savaitę paskelbtame JAV prezidento administracijos biudžeto pasiūlyme įtraukti keli pokyčiai, greičiausiai nulemti šių vėlavimų.
Pirmasis – nurodyta koncentruotis į sistemos užbaigimą, o ne tobulinimą ir praplėtimą, kurie buvo numatomi anksčiau. Pagal dabar vykdomą planą, SLS turės keturis variantus – bandomąjį, įgulos, ir du skirtingo dydžio krovininius. Naujajame plane numatyta pirmiausia galutinai užbaigti bandomąjį variantą, o patobulinimus daryti kažkada neapibrėžtoje ateityje.
Kiti du pokyčiai susiję su pirmuoju: numatyta, kad planuojamos „Mėnulio vartų“ (angl. „Lunar gateway“) kosminės stoties komponentai turėtų būti skraidinami komerciniais užsakymais, taip pat komercinės raketos turėtų skraidinti ir „Europa Clipper“ misiją, skrisiančią į Jupiterio palydovą Europą. Anksčiau visi šie darbai buvo numatyti SLS, kuri būtų galingesnė už dabartines komercines raketas, taigi pagal naująjį planą skrydžių reikės daugiau, o kelionė į Europą truks ilgiau.
Taip pat paskelbta, kad „Orion“ įgulos kapsulės skrydis aplink Mėnulį, kuris turėjo būti pirmasis SLS skrydis, gali įvykti ir be SLS. Aišku, šie teiginiai dar nėra galutinai patvirtinti NASA veiksmų plano ar biudžeto dalis, bet tendencijos neatrodo labai geros.