Kinijos kosmoso technologijų akademija jau dirba prie orbitinės elektros jėgainės, kuri „kosmose sugautų Saulės energiją ir ją pasiųstų į Žemę.“
Pranešama, kad ši jėgainė sugebėtų surinkti energiją iš Saulės spindulių ir tais atvejais, kai virš Žemės plauktų stori debesys.
Tai pavyktų padaryti dėl to, kad fotovoltinių elementų masyvas būtų gerokai aukščiau visų Žemę dengiančių debesų ir jėgainė galėtų tiekti energiją 99 % laiko.
Kinija yra rimtai nusiteikusi stiprinti savo pozicijas atsinaujinančioje energetikoje ir iš pradžių planuoja į stratosferą paleisti mažas bei vidutinio dydžio jėgaines ir jos elektros energiją turėtų pradėti gaminti 2021-2025 metais. Sekantis žingsnis būtų iki 2030-ųjų pastatyti „megavatų galios“ saulės elektrinę.
Turbūt net nereikia sakyti, kad didžiausia tokios sklandančios jėgainės problema yra susijusi su tos surinktos energijos pargabenimu į Žemę.
Kaip ir galima numatyti, mokslininkai vis dar ieško geriausio varianto, kaip tą padaryti. Tačiau šiuo metu planuojama, kad saulės elementų masyvai kosmose „sugautų Saulės spindulius, juos paverstų elektra ir ją pasiųstų į Žemėje esantį įrenginį mikrobangų arba lazerio spindulio pavidalu“.
Tada elektros energija jau galėtų būti naudojama taip, lyg ji būtų pagaminta įprastomis antžeminėmis priemonėmis. Visgi, mokslininkai pripažįsta, kad dar „reikės ištirti tokių bangų poveikį atmosferai ir Žemės ekologijai“.
Beje, praėjusiais metais Kalifornijos technologijų instituto mokslininkai teigė sukūrę saulės elementų prototipą, galintį surinkti ir perduoti energiją iš kosmoso į Žemę.
Taip pat iššūkių kelia ir tokios kosminės jėgainės svoris, kuris siektų apie 1000 tonų. Palyginimui, Tarptautinė kosminės stotis sveria 400 tonų.
Dabar mokslininkai tiria ir unikalius kosminės jėgainės statybos būdus bei gali būti, kad ją statytų robotai, kurie naudotų 3D spausdinimo technologijas ir visas darbas vyktų tiesiog kosmose, išvengiant poreikio transportuoti visą infrastruktūrą iš Žemės.
Tad jei viskas vyks pagal planą, Kinijos mokslininkai planuoja gerokai didesnės apimties ir galingesnius įrenginius į kosmosą iškelti iki 2050-ųjų metų.
Visa tai skamba, tarsi iš fantastinio filmo siužeto, bet atsižvelgiant į vis greičiau augančias Kinijos kosmoso užkariavimo ambicijas, žmogiškuosius išteklius ir praktiškai neribotus finansinius resursus, ši šalis tokį projektą tikrai gali paversti realybe. O ir Japonijos, Indijos bei Europos mokslininkai dirba prie tokios – jėgainės kosmose – idėjos.
