Jungtinėse Amerikos Valstijose, šalia kitų milžiniško masto problemų (pvz., visuotinės narkomanijos, milžiniškų gydymo bei aukštesniojo išsilavinimo kainų ir kt.) egzistuoja viena bėda, kuri yra labai erzinanti, tačiau niekaip nesusilaukia jokio valstybinių institucijų dėmesio: internete užsakytų prekių vagystės iš namų prieangių.
Tradiciškai šioje šalyje iš „Amazon“ ir kitų interneto parduotuvių užsakytos prekės yra išvežiojamos darbo metu, kuomet šeimininkai dažniausiai būna darbe, tačiau šeimininkų neradus jos nebūna vežamos į pašto skyrių paliekant pranešimą, jog siuntinys saugiai laukia savo naujojo savininko, kaip įprasta Lietuvoje, o tiesiog paliekamos prie namų durų.
Tuo naudojasi asmenys, kuriems kompromisai su sąžine yra kasdienybė: tokie siuntiniai yra masiškai vagiami. O policijos pareigūnai, netgi pateikus jiems aukštos kokybės filmuotą medžiagą su aiškiai matomais vagių veidais, nesivargina registruoti įvykio. Per smulki bėda.
Internete yra gausu ne tik tokių vagysčių, bet ir keršto vagims vaizdo įrašų: kas į siuntinio dėžę išmatų prikrauna, kas prikiša petardų, kurios sprogsta vos patraukus dėžę iš savo vietos. O kas suderina išmatų ir nedidelio galingumo sprogmens veikimo principus. Bet NASA inžinierius Markas Roberis, matyt, buvo įsiutintas labiau už kitus ir savo keršto planą vystė net pusę metų.
Prie Marse dirbančio zondo „Curiosity“ kūrimo prisidėjęs inžinierius žinių apie gudrių įrenginių kūrimą turi apsčiai. Tomis žiniomis jis ir pasinaudojo – jo keršto planui inžinerijos prireikė ne ką mažiau nei kai kuriems šiuolaikiniams automobiliams.
Taigi, jis sukūrė tokį siuntinio dydžio ir formos pakuotės dydžio aparatą, kuris, atidarius jo dangtelį, į aplinką paskleidžia didelį kiekį labai smulkių blizgučių, kuriuos išvalyti itin sudėtinga. Bet tai – tik pradžia. Populiarų „YouTube“ kanalą pildantis amerikietis norėjo ne tik pridaryti nemalonumų vagims, bet ir naudos sau: jis į dėžutę sumontavo iškart keturis išmaniuosius telefonus, kurie filmavo aplinką 360 laipsnių kampu ir galėjo parodyti vagių reakciją atidarius dėžutę. O tam, kad dėžutė būtų „daugkartinio naudojimo“, joje buvo įmontuotas ir „bezdalų purškalas“. Vienu dozatoriaus paspaudimu jis paskleidžia tokią smarvę, kad norisi bėgti iš kambario kuriame jis panaudotas. O M.Roberis savo įrangą užprogramavo taip, kad bezdalų būtų purškiama net 5 kartus. Kas 30 sekundžių. Tokio „grobio“ joks vagis nenorės laikyti nei savo namuose, nei automobilyje – juo bus stengiamasi kuo skubiau atsikratyti.
Galų gale, išmanieji telefonai, panaudoti filmavimui, pasižymi dar viena patogia savybe: jie gali transliuoti savo poziciją nutolusiems įrenginiams – tokia galimybe M.Roberis pasinaudojo savo „karmos ranka“ tapusios dėžutės susigrąžinimui.
Visą kūrybinį procesą ir vagių reakcijas jis įrašė ir išplatino savo kanale „YouTube“. Reikia pripažinti, kad savo kerštingumą inžinierius taip pat labai griežtai dozuoja, kad pačiam netektų nukentėti dėl įstatymų: visų vagių veidai, nors ir turėjo būti aiškiai matomi pradiniuose neredaguotuose įrašuose, viešame įraše yra išblukinti.
