Net 9 iš 10 tėvų, susidūrę su sunkumais naudojantis ar įsigyjant elektronikos prietaisus, pagalbos kreipiasi į savo vaikus. Jaunesniajai kartai tenka didelė atsakomybė mokyti vyresniuosius ne tik kokį elektronikos prietaisą įsigyti ar kaip jį įjungti, bet ir kaip su juo ilgainiui elgtis. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ekspertų teigimu, žiedinės ekonomikos idėja dar tik skleidžiasi, o jaunoji karta turėtų tapti pagrindiniu jos akseleratoriumi „įgyti – panaudoti – išmesti“ visuomenės kontekste.
Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 87 proc. Lietuvos tėvų, įsigydami naują elektronikos prietaisą pagalbos kreipiasi į savo vaikus. Pastebėta, kad didžioji dalis jų vyresni nei 51 m. amžiaus.
„Tai ne tik pagalba – tai galimybė. Linijinė ekonomika, pakeitusi sovietmečiui būdingą deficito laikotarpį, visuomenėje sukūrė tendenciją, kad daiktą panaudojus lengva ranka galima jį išmesti. Šiuo metu norima skatinti palaipsniui pereiti prie žiedinės ekonomikos. Viena vertus, ji reiškia, kad gamintojai turi orientuotis į lengvai remontuojamų ir greitai aktualumo neprarandančių prietaisų gamybą, iš kitos pusės, šioje ekonomikoje galimybės atsiveria ir gyventojams: panaudoti, sugedę elektronikos prietaisai turėtų būti neišmetami, o taisomi, atnaujinami arba perleidžiami kitiems savininkams. Vaikai, kalbėdami su vyresniaisiais apie elektronikos prietaisų naudojimą, įsigijimą jie turėtų kartu ir mokyti, kad sugedusio daikto nėra būtina išmesti – jį galima pataisyti, padovanoti ir tik, galiausiai, jei nei vienas iš šių variantų netinka, išmesti į jiems skirtus specialius konteinerius“, – teigia EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė
Kalbant apie elektronikos prietaisų taisymą, pasak ekspertės, reikėtų vadovautis 50 proc. taisykle – jeigu daikto taisymas kainuoja 50 proc. naujojo kainos, tuomet remontuoti ekonomiškai nenaudinga. Kita vertus, gali būti, kad seno suremontuoto prietaiso naudojimas nepadės taupyti kasdien. Šiuolaikinė energiją ir vandenį taupanti technika orientuota į kuo didesnį patogumą vartotojui ir gerokai mažesnes sąskaitas, todėl svarbu įvertinti ir kiek kas mėnesį kainuoja seno daikto naudojimas.
Pavyzdžiui, buitinės technikos prietaisai tarnauja apie 10 m. Tačiau, jeigu prietaisas buvo įsigytas prieš 8–9 m., tikėtina, kad reikiamą pakaitinę detalę rasti gali būti sunku arba ji bus labai brangi, o pats prietaiso naudojimas bus ekonomiškai nepalankus. Tokiu atveju, išmesti prietaisus nėra blogas pasirinkimas, jeigu jų atsikratoma tinkamai – atiduodant licencijuotiems surinkėjams.
Taigi, jei įvykus šeiminiam pasitarimui buvo nuspręsta su senuoju elektros prietaisu atsisveikinti, nieku gyvu nereikia skubėti jo gabenti prie buitinių atliekų konteinerio. Baterijas, elektronines žvakes bei kitą smulkią elektroniką (pavyzdžiui, telefonus, ausines, įkroviklius, elektronines cigaretes ir pan.), anot I. Baltrūnaitės, reikia išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Tiesa, norint atsikratyti stambiagabaritės elektronikos (pavyzdžiui šaldiklių, skalbimo mašinų, indaplovės ir pan.), ji nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu.
„Atsakingas sprendimų priėmimas atspindi bet kurios visuomenės kartos socialinę atsakomybę – svarbu matyti, koks gali būti kiekvieno iš mūsų indėlis į švaresnę aplinką ir gamtos išteklių taupymą. Pradėję nuo savęs, nuo savo šeimos ir paprasčiausio pokalbio galime sukurti domino efektą, kuris padės sparčiau įsitvirtinti žiedinei ekonomikai“, – teigia I. Baltrūnaitė.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 5 dienomis, jos metu buvo apklausti 509 gyventojai iš visos Lietuvos.
