Netgi labiausiai aplinką teršiančių akmens anglį deginančių elektrinių pagamintą energiją naudojantys elektromobiliai ekologiškesni už įprastus dyzelinius automobilius. Tokią išvadą padarė Belgijoje įsikūrusi tyrimų organizacija „Transport & Environment“.
Daugelis elektromobilių kūrėjų yra įsitikinę, kad toks transportas pagerins pasaulio ekologinę situaciją, nes nebus jis neišskirs tokių kenksmingų medžiagų, kokias išskiria vidaus degimo variklius naudojantys automobiliai.
Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad visuotinis perėjimas prie elektros transporto gali sukelti didesnę žalą ekologijai nei automobiliai su VDV. Konkrečiai, specialistai spėja, kad daugėjant elektromobilių, išaugs apkrova elektrinėms, kurių didelė dalis tebenaudoja dujas, anglį ir naftą.
Dėl intensyvesnio elektrinių naudojimo į orą išmetama daugiau suodžių, anglies dioksido ir sieros junginių. Be to, elektrinio transporto oponentai teigia, kad elektromobiliuose naudojamų ličio jonų akumuliatorių gamyba visai neekologiška, o pasenę akumuliatoriai gali užteršti dirvą.
„Transport & Environment“ tyrėjai išnagrinėjo duomenis apie emisijas kelių Europos Sąjungos šalių elektrinėse, elektromobilių ir jų elementų gamyboje, o taip pat duomenis apie dyzelinių automobilių emisijas. Būtent dyzeliniai varikliai iš visų automobiliams naudojamų VDV laikomi mažiausiai ekologiški dėl išmetamų suodžių dalelių ir sieros bei švino junginių.
Sieros ir švino dyzeliniuose degaluose būna visada; jų koncentracija gali būti mažesnė, naudojant valymo technologijas, tačiau niekada nebūna nulinė. Dideli tokių junginių kiekiai gali sukelti apsinuodijimą. Tuo tarpu dyzelinių variklių skleidžiamos suodžių dalelės provokuoja sunkias plaučių ligas.
Atlikę analizę, tyrėjai priėjo prie išvados, kad skaičiuojant visą naudojimo periodą, pradedant nuo gamybos ir baigiant utilizacija, elektromobiliai Lenkijoje, šalyje, kurioje šiluminių elektrinių dalis yra didžiausia ES, vis viena išskirs beveik 25 procentais mažiau teršalų.
Remiantis tyrėjų skaičiavimais, per visą savo gyvavimo ciklą dyzelinis automobilis išmeta vidutiniškai po 206,1 g CO₂ kilometrui. Palyginimui, per tą patį periodą elektromobilio emisija Lenkijoje sudaro 159,1 g CO₂ kilometrui, o Švedijoje – vos 30 g CO₂ kilometrui. Europos Sąjungoje elektromobilis per savo gyvenimą, nuvažiuodamas kilometrą išskiria 89,1 g CO₂.
Reikia paminėti, kad „Transport & Environment“ tyrime atsižvelgiama tik į elektrinių, dyzelinių variklių ir elektromobilių išskiriamą anglies dvideginį, kuris laikomas vienu iš pagrindinių globalaus atšilimo faktorių. Į kitų kenksmingų medžiagų emisijas belgų tyrėjai neatsižvelgė.
Elektromobilių ekologiškumo palyginimai su įprastais automobiliais visame pasaulyje vykdomi nuolat. Analogiškas tyrimas 2016 metais atliktas JAV. Ten buvo lyginamos elektromobilio emisijos per visą gyvavimo ciklą, su benzininių automobilių emisijomis skirtingose valstijose.
2016 metais Singapūro Antžeminio transporto valdyba išbandė „Tesla Model S“ elektromobilį ir padarė išvadą, kad jis neatitinka ekologinių normų. Remdamiesi atliktais tyrimais, specialistai išsiaiškino, kad elektromobilis kilometrą nuvažiuoja, sunaudodamas 444 Wh elektros energijos, kas neatitinka gamintojo skelbiamo 181 vatvalandės energijos poreikio. Didesnis eikvojimas gali sukelti papildomą elektros energijos tinklo apkrovą.
