Didžiosios Britanijos kariuomenė ketina įsigyti du bepiločius, kurie gali kelis mėnesius praleisti ore. Saulės energija varomi „Zephyr“ dronai greičiausiai bus naudojami ilgalaikėse stebėjimo misijose arba tieks internetą nuošalesnėse vietovėse, dalyvaus moksliniuose tyrimuose.
Nors apie planus sukurti panašius bepiločius jau pranešė kompanijos „Facebook“ ir „Google“, Europos kompanija „Airbus“ buvo pirmoji, pristačiusi galutinį produktą. Specialistų teigimu, „Airbus“ pavyko įgyvendinti „Zephyr“ projektą dėl kelių esminių pasiekimų: sukurtos itin lengvos, tačiau patvarios medžiagos, galingos saulės baterijos ir autonominė navigacija. Todėl dronas gali kelis mėnesius dieną ir naktį skraidyti, nenusileisdamas ant žemės, rašo theconversation.com.
Autonomiškai valdomų ir energija aprūpinamų lėktuvų koncepciją vieni pirmųjų pateikė NASA, kurie 1981 m. pristatė projektą „Solar Challenger“. 1994 m. NASA „Pathfinder“ orlaivis jau galėjo skrieti, naudodamas saulės energiją dideliame aukštyje. Vienas didžiausių šių orlaivių trūkumų buvo jų aprūpinimas energiją naktį. Kadangi tuo metu elementai buvo per sunkūs, NASA inžinieriai pasitelkė vandenilio kuro celes ir netrukus pristatė „Helios“ skraidyklės prototipą. Deja, „Helios“ buvo per trapus ir dramatiškai subyrėjo 2003 m., atlikdamas pirmąjį testą.
„Zephyr“ sparnų ilgis – 23 m, tačiau jis sveria vos 55 kg (palyginimui – „Helios“ svoris buvo 726 kg). Jis skrenda 20 km aukštyje: čia neskraido jokie komerciniai orlaiviai, nėra stiprių vėjo srovių. Kol kas jis gali iš eilės skristi 14 dienų, tačiau dabar vienintelis limitas yra tai, kiek kartų baterija gali įsikrauti ir išsikrauti. Tam reikia, kad „Zephyr“ galėtų sukaupti užtektinai energijos išsilaikymui ore, bei kamerų ir kitos komunikacijos ar navigacijos įrangos palaikymui.
Saulės elementų veiksmingumas, naudojamas šiuolaikiniuose orlaiviuose, beveik niekuo nesiskiria nuo pirmųjų prototipų. Esminis pokytis čia – medžiagų svoris ir kaina. Pavyzdžiui, „Zephyr“ naudoja amorfines silikono celes, kurios yra lengvos ir lanksčios, todėl jų išlaikymui ore reikia kur kas mažiau energijos.
Išskirtinis „Zephyr“ bruožas – energijos kaupimo technologijos, kurios leidžia energiją, sukauptą dienos metu, naudoti naktį. Modernios ličio baterijos gali sukaupti 60 proc. daugiau energijos nei ličio polimerų baterijos, naudotos prieš 10 metų. Maždaug 40 proc. „Zephyr“ svorio sudaro baterijos.
Kitas svarbus naujojo drono elementas – dirbtinio intelektas, kuriuo jis valdomas. Įrengti davikliai, kurie renka informaciją iš aplinkos, oro ir pan.
„Zephyr“ gali atlikti tai, ką iki šiol galėjo daryti tik palydovai. Dronas geba ore laikytis vienoje vietoje ir pastoviai skrieti virš pasirinktos teritorijos.
Kiek žinoma, abu „Zephyr“ Didžiajai Britanijai kainuos apie 10,5 mln. svarų – daug kartų mažiau, negu įprastai kainuoja palydovo paleidimas ir išlaikymas. Be to, „Zephyr“ bet kada bus galima nuleisti ant žemės ir sutvarkyti, jeigu kils koks gedimas.
