Prieš kelis metus „Radiolab“ specialistai atliko eksperimentą su vaikais. Jie paprašė, kad keli vaikai rankose laikytų lėlę Barbę, gyvą žiurkėną ir robotą „Furby“ žemyn galva. Nenuostabu, kad vaikai buvo abejingi lėlei Barbei ir laikė ją gana ilgą laiką žemyn galva. Matydami kaip žiurkėnas raitosi ir bando ištrūkti, vaikai jį greitai paleido. Tačiau įdomiausia buvo, kai jiems reikėjo laikyti robotą „Furby“. Jie sakė, kad nors ir žinojo, jog tai tik žaisliukas, jie vis tiek pergyveno, kad robotui skauda (juk jis garsiai protestavo).
Mokslininkai padarė išvadą, kad vaikai jautė užuojautą mašinai.
Nesenai japonų mokslininkai atliko naują tyrimą, kuris parodė, kad vaikai kai kuriose situacijose iš tiesų nėra jau tokie jautrūs robotų atžvilgiu, kaip buvo manyta anksčiau, ir gali ramia sąžine mušti robotą rankomis ir spardyti kojomis.
Osakos universiteto laboratorijos bei Riukoku ir Tokajaus universitetų tyrėjai savo eksperimentui pasirinko prekybos centrą Osakoje bei distanciniu būdu valdomą robotą „Robovie“. Roboto tikslas – atsidurti vaikų kelyje. Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad vaikai buvo šiek tiek agresyvūs mašinos atžvilgiu. Ypač, kai jie buvo be tėvų priežiūros, jie tyčia blokavo kelią „Robovie“.
Dalyje situacijų tyrėjai pastebėjo, kad vaikai nuolatos pastodavo kelią robotui. Kartais jie pasitraukdavo į šalį, jei robotas jų paprašydavo, tačiau ir toliau trukdydavo jam eiti. Kiti vaikai ignoravo robotą prašymą ir stodavo jam skersai kelio. Dar kiti vaikai pradėjo reikšti nepasitenkinimą žodžiais, kai robotas prašydavo pasitraukti į šoną, jie piktai atrėždavo „Ne“ ir sakydavo, kad jis negali pro čia praeiti.
Pagal tyrimo „Socialių robotų gelbėjimas nuo vaikų“ duomenis, vaikų veiksmai nebuvo labai geri. Vaikų elgesys dažnai paūmėdavo, o kartais jie imdavosi prievartos, mušdavo robotą rankomis ir spardydavo kojomis. Jie taip pat jį įžeidinėdavo žodžiais, tokiais kaip „idiotas“.
Inžinieriai norėjo ne tik įrašyti vaikų elgesį, bet ir surasti būdus, kaip padėti robotui išvengti agresyvių situacijų. Išanalizavę eksperimentų duomenis tyrėjai atrado, jog vaikai agresyviau elgėsi, kai šalia nebuvo suaugusiųjų. Taip pat agresyvių veiksmų dažniau imdavosi vaikų grupelės.
Vėliau mokslininkai ėmė kurti apsisaugojimo nuo „mažųjų žmonių“ algoritmą, kuris padėtų robotui išvengti nemalonių situacijų. Terminas „mažieji žmonės“ itin svarbus: robotas užprogramuotas pabėgti nuo žmonių, kurie už jį žemesni, ir bėgti link aukštesnių žmonių. Kai jis sutinka žmogų, sistema apskaičiuoja grėsmės tikimybę. Jei robotas yra pavojuje, jis keičia kryptį link tos vietos, kur yra daug žmonių arba jie aukštesni už vaikus. Tai suteikia garantiją, kad suaugęs žmogus galės įsikišti ir sudrausminti vaikus, kurie nori pakenkti robotui.
