Per atstumą valdoma tele-medicininė įranga turi rimtų saugumo spragų. Įvairių chirurgijai naudojamų robotinių prietaisų kontrolę gali perimti programišiai.
2001-aisiais metais Niujorke atlikta, atrodytų, nieko neišsiskirianti, eilinė chirurginė operacija, kurios metu pacientui pašalinta tulžies pūslė. Bet iš tiesų operacija nebuvo įprasta. Šios operacijos pacientas tuo metu buvo kitame Atlanto vandenyno krante, Prancūzijoje. Tai buvo pirmoji pasaulyje sėkminga nuotolinio valdymo robotinė chirurginė operacija. Nuo tos dienos tele-medicininių procedūrų skaičius sparčiai auga. Nors robotinė chirurgija dar nėra visiškai susiformavusi industrija, tačiau kasmet medicininių robotų padavimai auga 20 %. Jau netolimoje ateityje, šios mašinos turėtų tapti įprastu chirurgų ir kitų medikų darbo įrankiu. Jau 2025-aisiais JAV Gynybos departamentas nori naudotis „Trauma Pods“ įrenginiais, kurie leistų chirurgams per tūkstančių kilometrų atstumą atlikti operacijas kariams.
Tele-chirurgijos šalininkai įvardijo daugybę šios technologijos privalumų. Pavyzdžiui, operacijos atliekamos negaištant brangaus laiko, kuris išeikvojamas transportuojant ligonį arba medikams vykstant pas jį. Taip pat operacijos gali būti atliekamos sunkiai pasiekiamose vietovėse; kalnuose, po vandeniu arba net kosmose.
Tačiau išsakytą ir nemažai nuogąstavimų dėl šių technologijų saugumo spragų. Tyrėjai iš Vašingtono universiteto (JAV) nusprendė išbandyti tele-chirurginę techniką ir patikrinti, ar ji apsaugota nuo kibernetinių išpuolių. Jų atliktos studijos metus paaiškėjo, jog chirurginių robotų saugumas dar turi gerokai tobulėti.
Įsilaužę į gydytoją bei robotą jungiantį ryšio maršrutizatorių, tyrėjai sugebėjo pakeisti roboto judesių komandas taip, kad jo veikimas būtų nekoordinuotas ir trūkčiojantis. Jie uždelsė arba pagreitino chirurgo robotui perduotas judesių komandas, aktyvino automatinio sustojimo mechanizmą ir neleido toliau vykdyti operacijos, o galiausia ir visiškai perėmė roboto kontrolę. Jie taip taip atrado, jog vaizdo transliacija, kuria chirurgas stebi roboto veikimą ir pacientą, yra nesunkiai prieinama pašaliniams asmenims.
Žinant, kad chirurginės operacijos privalo pasižymėti tikslumu ir atsargumu, bet kokia tokio tipo kibernetinė ataka kritiniu operacijos momentu gali būti pražūtinga pacientui. Tyrėjai pateikė eilę pasiūlymų, kaip padaryti robotines nuotolines operacijas saugesnes. Tam pagelbėtų duomenų, kurie siunčiami tarp chirurgo ir roboto, šifravimas. Robotų programinė įranga galėtų būti jautresnė sistemos sutrikimams bei pasikėsinimams perimti duomenis. Taip pat turėtų būti įdiegtos sistemos stebinčios ryšio kanalų saugumą prieš operaciją ir jos metu, kuriuos signalizuotų apie programišių bandymus perimti roboto kontrolę. Tai nepadarytų nuotolinės chirurgijos atsparia kibernetinėms atakoms, bet tai būtų tvirtas žingsnis šia linkme. Tyrėjų teigimu, būtina jau dabar kelti šias diskusijas į viešumą bei rūpintis šios technologijos saugumu, kol ji netapo standartine įranga kiekvienoje gydymo įstaigoje. Tik taip pacientai jausis saugūs, guldamiesi po robotinio chirurgo skalpeliu.
