Japonijos robotikos laboratorija, pritaikydama eilę savo išrastų technologijų, vis artėja link humanoido-beisbolininko sukūrimo. Beisbolo žaidėjui būtinas gan nemažas įvairių gebėjimų bagažas: mesti kamuoliuką, jį atmušti, orientavimasis žaidimo aikštelės erdvėje ir net greitas bėgimas. Žmogus geba pakankamai gerai atlikti visas šias užduotis, tačiau ar tai įmanoma robotui? Ką gi, robotiniui įrenginiui tai nėra taip paprasta.
Tačiau nepaisant to, būtent tai – sukurti robotą-beisbolininką – ir siekia padaryti Tokijo universiteto Ishikawos Watanabe laboratorija, praneša naujienų portalas CNET. Pastaruosius keletą metų tyrėjų komanda darbavosi su eile robotų, galinčių atlikti vis kitą, individualią užduotį. Galiausiai mokslininkai bandys iš visų jų „sulipdyti“ vieną humanoidą, gebantį žaisti beisbolą.
Mokslininkų komanda savo tinklalapyje pranešė, jog ilgą laiką kūrė robotines sistemas, galinčias individualiai vykdyti esmines beisbolo žaidimo užduotis, pavyzdžiui, mesti kamuoliuką, sekti jo skriejimo trajektoriją, atmušti kamuoliuką lazda, bėgti ir gaudyti. Komanda naudojosi sparčiosiomis vaizdo kameromis ir greito valdymo robotinėmis sistemomis.
Kiekviena robotinė sistema geba atlikti vieną tam tikrą individualią užduotį. Kamuoliuką metantis robotas, naudojasi pirštais, panašiais į žmogaus. Tai leidžia tiksliai mesti kamuoliuką – robotas geba pataikyti į reikiamą zoną 90 % taiklumu. Kamuoliuko sekimo sistema naudojasi didelio greičio judėsenos valdikliais bei sparčiosiomis vaizdo kameromis – tai leidžia robotui sekti itin dideliu greičiu judantį taikinį. Atmušimo robotas naudojasi sparčiąja stereo vaizdo kamera, atnaujindamas duomenis apie artėjantį kamuoliuką kas 1 milisekundę. Taip nustatoma kamuoliuko kritimo trajektorija ir robotas sėkmingai gali jį atmušti. Dvikojis bėgimo robotas geba stebėti aplinką, bei keisti savo lygsvarą. Galiausiai du kamuoliuką gaudantys robotai, naudojasi ranka, gebančia atsiverti ir užsiverti 10 kartų per sekundę greičiu.
Mokslininkų komandą įkėlė klipą į YouTube svetainę, demonstruojantį visų šių robotų veikimą. Klipe robotai lyginami su Tokijo Universiteto beisbolo klubo žaidėjas. Galime pastebėti daugybę robotų pranašumų prieš žmogų. Tiesa, nors robotai beisbolininkai gali būti kur kas tikslesni, galima įtarti, jog jų žaidimas būtų ir kur kas labiau choreografiškas bei nuobodesnis. Taigi nebūtų pamirštos ir žmogiškosioms varžybos.
Arba galbūt pamatysime robotinio ir žmogiškojo beisbolo derinį. Būtų įdomu pamatyti kaip robotai prisitaikytų prie žaidimo, jeigu į jį būtų įnešta žmogiškosios maišaties ir nemechaninių elementų.
Tačiau pirma, Ishikawos Watanabe laboratorijai reikia išsiaiškinti, kaip sujungti visas šias robotines technologijas. Nors atskirai jos atrodo įspūdingos, tačiau sudėti iš jų vieną humanoidą tikrai bus nelengva.
