„Eye Catcher“ – tai nedidelis robotizuotas paveikslėlis, kuris niekada nedings iš tavo akių. „Ferrofluid“ medžiaga pripildytas medinis rėmelis, kurio viduje atvaizduojamas minimalistinis veidukas, seka žmogaus judesius ir stengiasi atsidurti ten, kur žiūri žmogus.
„Eye Catcher“ (liet. Akių Gaudytojas) roboto nereikės ieškoti, jis pats jums iššoks prieš akis. Šio projekto autoriai Linas Zhangas ir Ran XieInteractive architektūros laboratorija iš Londono Universitetinio Koledžo sukūrė dėmesio ištroškusį robotą; jeigu eisite pro jį, jis seks jus siena, tikėdamasis patraukti jūsų dėmesį. Jeigu stabtelsite ir pažvelgsite į jį, į jus ims spoksoti dvi juodos akys. Akys sudarytos iš magnetinių geležies nanodalelių medžiagos, vadinamos „ferrofluid“ (liet. „geležies skystis“) ir geba demonstruoti skirtingas nuotaikas.
Žvelgiant į šio neišvaizdaus paveikslėlio darbą, atrodo, jog jis veikia kone magiškai, tačiau visos techninės detalės paslėptos nuo žiūrovo akių. Iš tiesų visas darbas atliekamas kitoje medinės sienelės pusėje esančio roboto, judinančio paveikslėlį galingų magnetų pagalba. Mažytėje ir vos pastebimoje skylutėje paveikslėlio rėmelyje įtaisyta vaizdo kamera, kuri fiksuoja žmogaus eiseną ir perteikia šią informaciją robotui.
Taip pat ši kamera fiksuoja žmogaus veido išraiškas bei akių judesius. Programinė įranga apdoroja šią informaciją, o paveikslėlis stengiasi atkartoti žmogaus nuotaikas. Kada žiūrovas šypsosi, juodos akys atrodo linksmos; kada žiūrovas susiraukęs ir niūrus, geležies nanodalelės nuo akių pažyra į paveikslėlio apačią ir jos atrodo liūdnos.
Projektą prižiūrintis Ruairis Glynnas teigė, jog pasitelkiant gausybę eksperimentinių filmų, fotografinių ir fizinių prototipų, buvo ištirtas primityvus akių simuliavimo efektas. „Eye Cathcer“ projektas sukūrė naujovišką ekspresyvią sąsają, su kuria atpažįstamieji algoritmai tiria publikos veidus, o robotas geba kurti atsakus į jų išraiškas.
