Pirmasis Kinijos mėnuleigis „Yutu“, nusileidęs Mėnulyje praėjusių metų gruodžio 14 dieną, nepaisant gedimo, kuris neleidžia jam pajudėti iš vietos, vis dar veikia, pranešė šios šalies Mėnulio tyrimų centro atstovai.
Tačiau naujausia informacija apie jo sistemų funkcionavimą specialistams didelio optimizmo nekelia. Pasak jų, per kelias praėjusias Mėnulio naktis, kurios trunka po 15 Žemės parų, „Yutu“ dėl šiluminės izoliacijos problemų prarado galimybę palaikyti moksliniams prietaisams būtiną temperatūrinį režimą.
Pasak naujienų agentūros „Xinxua“, mėnuleigyje įrengtas radioizotopų šaltinis dėl didelių šilumos nuostolių nebepajėgia apšildyti techninės įrangos elektroninių komponentų. Kinijos Mėnulio tyrimų centro atstovai neslepia susirūpinimo, kad „Yutu“ artimiausiu metu gresia ledinė mirtis. Pasak Kinijos Mėnulio tyrimų programos vadovo pavaduotojo Li Bengzhengo, nustojo funkcionuoti „Yutu“ šiluminės izoliacijos elementai, atsakingi už saulės baterijų ir ratų variklių šildymą.
Sulig kiekviena Mėnulio naktimi mėnuleigio būklė nepataisomai blogėja, tačiau jis kol kas vis dar gali siųsti į Žemę surenkamus duomenis per nuleidžiamąjį modulį „Chang'e-3“.
Kinija tapo trečiąja pasaulio valstybe po Sovietų Sąjungos ir JAV, sėkmingai nuleidusia Mėnulyje savo kosminį aparatą. Paskutinis kosminis aparatas iki „Yutu“ buvo sėkmingai pasiekęs Mėnulio paviršių 1976 m. Tada Mėnulyje nusileido sovietinis aparatas „Luna-24“, pargabenęs į Žemę 170 gramų Mėnulio grunto. 2013 m. gruodžio 14 d. Mėnulio Vaivorykščių įlankos rajone nusileidęs „Yutu“ atlaikė pirmąją Mėnulio naktį, tačiau sausio 25 dieną prasidėjus antrajai Kinijos inžinieriams nepavyko jo pervesti į miego režimą. Specialistai mano, kad Kinijos mėnuleigis neatlaiko temperatūros Mėnulio paviršiuje svyravimų: dienos metu ten būna iki 90 laipsnių karščio, o naktimis spaudžia iki 180 laipsnių kosminis speigas.
Pagal Kinijos „Chang'e 3“ misijos planą mėnuleigis „Yutu“ Mėnulio Vaivorykščių įlankos rajone turėjo darbuotis ne mažiau nei 3 mėnesius. Mėnuleigyje sumontuoti modernūs radarai turėjo tyrinėti Mėnulio reljefo ypatumus „Yutu“ maršruto apylinkėse, o spektrometrai – tirti grunto ir uolienų cheminę sudėtį. Remiantis Kinijos kosmoso tyrimų programos planu „Yutu“ misija yra antroji numatytų Mėnulio tyrimų dalis.
Pirmosios metu buvo sėkmingai paleisti du Mėnulio palydovai „Chang'e 1“ ir „Chang'e 2“. Trečiojo etapo metu Kinija planuoja paleisti į Mėnulį kelis kosminius aparatus, kurie paimtų ir grąžintų į Žemę jo paviršiaus mėginius. Tai padaryti planuojama 2020 m.
