Kasmet nuo 15 iki 20 tūkstančių žmonių, kurių daugumą sudaro vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės, žūsta nuo minų. Tokie sprogmenys buvo naudojami daugelyje konfliktų nuo 1938 metų.
Manoma, kad 78 pasaulio valstybėse yra apie 110 milijonų minų. Pavojingiausia, kad minos išlieka veiksmingos ir praėjus keletui dešimtmečių, o dažnai po konfliktų, žmonės apsigyvena buvusiose karštosiose mūšių zonose, dėl to civiliai rizikuoja žūti nuo minos sprogimo, rašo gizmodo.com.
Didelėmis nevyriausybinių organizacijų ir atskirų individų pastangomis net 161 Jungtinių Tautų narės pasirašė Otavos sutartį, kuri draudžia naudoti minas ateities konfliktų metu. Nors tarp 161 valstybės nėra JAV, ši šalis turi panašų politinį dokumentą, kuris po 2010 metų irgi draudžia naudoti ilgalaikio veikimo minas.
Tačiau šiuo atveju ne visos minos yra reglamentuotos, todėl išlieka keletas būdų, kaip apeiti draudimą JAV. Pavyzdžiui, sukurta išmanioji mina „XM-7 Spider“ gali būti deaktyvuota pasibaigus konfliktui, todėl tokios minos naudojimas leidžiamas pagal JAV teisę.
Taip pat ji gali būti nustatyta taip, kad sprogtų šį veiksmą nustačius kariui. Tokia išmanioji mina buvo sukurta bendradarbiaujant dviem kompanijoms „Alliant Techsystems“ ir „Textron Systems“ .
„XM-7 Spider“ veikia panašiai kaip tradicinė mina. Joje yra įdiegta sistema, kuri gali paleisti mirtiną arba nemirtiną dozę šrapnelių (rutulinių kulkų pripildytas sviedinys), paralyžiuojančių dujų ar ką nors panašaus.
Mina turi 6 užtaisus ir jie visi gali būti kontroliuojami kareivio, esančio 3,8 kilometro atstumu nuo minos ir turinčio nešiojamąjį kompiuterį. Kiekviena tokia mina galės veikti 30 dienų su vienu baterijų paketu, kurį galima pakeisti nauju. Minose yra GPS sistema, kuri leis matyti, kurioje vietoje yra palikti prietaisai.
Šios minos nekelia tokio didelio pavojaus civiliams, nes jos po 30 dienų deaktyvuojasi, išsikrovus baterijoms.
