Palyginus su dabartiniais „Intel“ arba AMD „monstrais“, šis 8 bitų komponentas niekuo neypatingas, jei jį vertintume vien tik našumo aspektu. Tačiau organinis lustas turi teisę vadintis mikroprocesoriumi – jis turi tris programuojamus registrus, bitų postūmio registrus, taktų skaitliuką, gali atlikti elementarias aritmetines operacijas – sudėtį ir atimtį.
Visa mikroprocesoriaus struktūra suformuota specialios organinės plėvelės paviršiuje. Naujovę sukūrę inžinieriai netgi pagamino „programavimo plėvelę“, kurioje išsaugota lusto vykdoma programa. Spręsdamas skaičių vidurkio suradimo uždavinį, šis gaminys per sekundę gali įvykdyti iki 6 instrukcijų.
Iš viso procesorius turi 3381 organinį tranzistorių – šiuo skaičiumi jis lenkia 1971 metais „Intel“ pristatytą 4 bitų procesorių 4004 ir kuris buvo laikomas pirmuoju viename luste pagamintu išbaigtu mikroprocesoriumi (CPU). „Intel 4004“ turėjo iš viso apie 2300 tranzistorių, o vėliau išleistas naujos kartos 8 bitų „Intel 8008“ jau turėjo apie 3500 tranzistorių.
Naujovę sukūrusios Belgijos mokslinių tyrimų kompanijos „Imec“ teigimu, jų procesorius veikia 6 MHz taktiniu dažniu (palyginimui 4004 veikė naudodamas 0,74 MHz taktinį dažnį) ir yra maitinamas 10 voltų įtampa. Iš viso jis suvartoja apie 92 μW galią ir turi 30 elektrinių įvesties ir išvesties kontaktų. Jo gamybai panaudotas lanksčiųjų ekranų gamyba užsiimančioje Nyderlandų kompanijoje „Polymer Vision“ sukurtas organinės elektronikos gamybos procesas.
Kol kas įtaiso pajėgumas yra gerokai per mažas, kad jį būtų galima panaudoti kuriant pigius ir mažai energijos vartojančius organinius elektronikos komponentus. „Galime tik viltis, jog po 20 metų šie organiniai komponentai užims pusę visos rinkos, tačiau ar taip bus, parodys tik laikas“, – sako „Imec“ viceprezidentas Jo De Boeck.