Inžinierių ir mokslininkų iš Harvardo universiteto ir MITRE korporacijos bendradarbiavimo dėka sukurtas pirmas pasaulyje programuojamas nanoprocesorius.
Tai elektroninio mikroskopo netikrų spalvų nuotrauka, kurioje matosi nanotakeliai ir nanoprocesorius, esantys mikroschemoje.
Šis stulbinamas atradimas, apie kuris vasario 9 d. buvo paskelbta žurnale „Nature“, yra didžiulis šuolis kompiuterinių schemų konstravime. Maža to, ypatingai mažos nanoschemos gali būti užprogramuotos atlikti aritmetines ir logines funkcijas. Šis pasiekimas yra rezultatas naujų ir efektyvių konstrukcinių metodų, kurių pagalba galima pagaminti tokias funkcionuojančias elektronines nanograndines.
Šie metodai įgalina pagaminti ir daug galingesnius nanoprocesorius. Projekto vadovas Čarlzas M. Lieberis (Charles M. Lieber ) iš Harvardo universiteto sako, kad per pastaruosius 10–15 metų mokslininkai, kurie tyrinėjo įvairias nanostruktūras, visada susidurdavo su viena problema: kaip pagaminti pačia paprasčiausią elektrinę grandinę, kas nėra taip paprasta dėl individualių nanostruktūrų savybių skirtumų. „Parodėme, kaip apeiti šiuos apribojimus ir labai džiaugėmės tuo bei laukiame naujų metodų pritaikymo ateities elektronikoje“, – sako mokslininkas.
Papildomas šio nanoprocesoriaus privalumas yra sunaudojamas galios kiekis, kuris labai mažas, netgi atsižvelgiant į nanoschemos dydį. Tokie rezultatai pasiekti dėka to, kad nekaip tranzistoriai tradicinėse kompiuterių mikroschemose, kai tik nanograndinės tranzistoriai yra užprogramuojami, jų atminčiai palaikyti elektros srovė nebereikalinga. Dėl šių dviejų privalumų (dydžio ir labai mažo elektros energijos suvartojimo) naujieji nanoprocesoriai gali nulemti naujos kartos labai mažų ir lengvų elektroninių prietaisų gamybą. Taip šie nanoprocesoriai yra didžiulis šuolis pirmyn, siekiant pagaminti funkcionuojantį nanokompiuterį, apie kurį pirmą kartą žymaus fiziko Ričardo Feinmano (Richard Feynman) buvo užsiminta daugiau nei prieš 50 metų.
Paieška archyve
