Kruopščiai dizainerių „nugludinti“ išmaniųjų telefonų ekranai atrodo puikiai, tačiau žmogui jie nesuteikia jokios grįžtamosios lytėjimo informacijos. Tačiau kompanija „Microsoft“ intensyviai siekia sukurti lytėjimui jautrų ekraną, kuris, keisdamas savo paviršiaus formą, imituotų fizinę mygtukų formą.
Žmonių prigimtis yra tokia, kad nemažą informacijos dalį apie savo aplinką jie gauna lytėjimo būdu. Greičiausiai kaip tik todėl nemaža vartotojų dalis negali atsisakyti įprastinių klaviatūrų, nors modernūs lietimui jautrūs ekranai yra daug malonesni akiai. Iki šiol niekam nepavyko sukurti tokio ekrano, kuris greta pagrindinės savo funkcijos – valdymo – sugebėtų dar ir keisti paviršiaus tekstūrą, imituojant realius mygtukus. Tačiau „Microsoft“ sumanymas tai gali pakeisti.
Ankstesni mėginimai sukurti tokius gaminius daugiausia buvo susiję su vadinamaisiais vibro-liečiamaisiais displėjais. Juose paviršiaus tekstūros iliuzija sukuriama naudojant nedideles skirtingų dažnių elektrines įtampas. Tuo tarpu IT gigantas „Microsoft“ savo patente siūlo idėją naudoti atskirų taškų (pikselių) dydžio plastmasės „ląsteles“, kuriomis galima manipuliuoti fiziškai, taip sukuriant realistiškus norimos formos ekrano plokštumos iškilimus.
Remiantis patento paraiškoje pateikiama informacija, technologija pradiniame etape bus skirta didesnių matmenų displėjams, tokiems kaip stalo dydžio „Microsoft Surface“. Tačiau logiška manyti, kad vėliau technologija gali sėkmingai atkeliauti ir į mažesnius nešiojamos elektronikos gaminius. „Surface“ veikimo principas remiasi tuo, kad įrenginio apačioje sumontuotas specialus projektorius rodomą vaizdą fokusuoja į „stalo“ apatinį paviršių. Pirštais palietus ekrano viršų, sukuriami infraraudonųjų spindulių atspindžiai, kuriuos fiksuoja apačioje esantys jutikliai – taip sukuriamas lytėjimui jautraus ekrano funkcionalumas.
Šią technologiją „Microsoft“ tikisi papildyti formą „prisimenančiu“ polimeru, kuris reaguoja į šviesa perduodamas komandas: kai iš šio plastiko suformuotus taškus apšviečia tam tikro bangos ilgio ultravioletinė šviesą, jie atitinkamai sureaguoja, t. y. tampa kietesni arba mikštesni, labiau išsikišę į iš paviršinės plokštumos arba labiau su ja sutampantys. Technologija kol kas dar laboratorinių tyrimų stadijoje, tad šiuo metu sudėtinga prognozuoti, kada ji pasirodys masinio vartojimo įrenginiuose. Tačiau faktas, jog naujovės kūrimu užsiima didelis rinkos žaidėjas, leidžia tikėtis greitų rezultatų.
