Sistema, kuriama Dinaminių sistemų ir valdymo institute (Šveicarija), yra pavadinta „Distributed Flight Array“ – matyt, galima išversti, kaip „skraidantis masyvas, sudarytas iš paskirstytų elementų“.
Tie elementai – tai autonomiški šešiakampio formos robotai, turintys ratukus ir propelerį bei jutiklius, bevielį ryšį ir skridimo valdymo kompiuterį. Jie gali susijungti vienas su kitu ir sukurti masyvą, galintį pakilti nuo žemės ir skristi. Skrydžio metu kiekvienas elementas sąveikauja su kitu: žino jo vietą masyve, skridimo parametrus ir kiekvienam elementui perduodamos reikiamos komandos, pavyzdžiui, padidinti propelerio sukimosi greitį, kad skrydis išliktų stabilus.
Vietoj to, kad nusileistų, masyvas subyra ore, jo dalys nukrenta ant žemės ir gali nuvažiuoti savo keliais. Toks skraidantis aparatas kol kas dar yra tik koncepcijos lygio, tačiau, matyt, rastų pritaikymą krovinių pernešimui, o modulinė struktūra gerokai padidintų patikimumą – leistų jam nenukristi, net jei keli elementai ir išeitų iš rikiuotės.
Dar vienas šio instituto sukurtas aparatas, valdomas „stebuklinga lazdele“:
