Tai ne tas atvejis, kuomet pripučiama ginkluotė gaminama norint apgauti priešo žvalgybą – kalba eina apie tikrus orbitinius palydovus, kurių korpusas būtų pripučiamas orbitoje. Tai ne tik potencialiai galimas naujas palydovų evoliucijos etapas, bet ir atnaujintos NASA prioritetų krypties pradžia.
 Ateityje išvysime kitokį kosminių stočių „interjerą“? |
|---|
Pripučiamų palydovų projektavimas ir bandymai numatyti NASA 2011 metų biudžete (visas dokumento tekstas). Nors kol kas neaiškios tokios idėjos realios techninės galimybės, tačiau jos privalumai akivaizdūs – visų pirma, toks palydovas būtų mažesnės masės ir prieš iškėlimą į orbitą, jį būtų galima laikyti kompaktiškai sulankstytą. Tikimasi, jog tai nulems ir mažesnę jo kainą.
Tiesa, daugiau detalių apie jų techninius parametrus dokumente nepateikiama. Tačiau aišku, jog tai nebus vienintelis inovatyvus NASA projektas – naujovių tyrimams atsirado žymiai daugiau galimybių, kuomet buvo sustabdyta Mėnulio programa. Novatoriškas ir nebūtinai praktiškai pasiteisinančias naujas idėjas turės įgyvendinti vėl atkuriamas NASA Perspektyvių idėjų institutas (NASA Institute for Advanced Concepts - NIAC). Šio instituto darbuotojai jau dirbo prie pačių keisčiausių idėjų įgyvendinimo – planavo kosminio lifto galimybes, antimedžiaga varomų kosminių variklių koncepciją, tikėjosi sukurti skafandrą, energiją gaunantį iš astronauto judėjimo metu išsiskiriančios šilumos ir pan. Tačiau 2007 metais, taupant biudžetą, nuspręsta institutą uždaryti.
Jau ir 2010 metų NASA biudžetas orientuotas į trumpalaikes ir santykinai nedideles misijas bei įvairių inovacijų kūrimą. Visiškai atsisakyti stambūs projektai – tokie, kaip nuolatinės bazės Mėnulyje įkūrimas ar naujos kartos kosminių erdvėlaivių projektavimas. NASA nusprendė verčiau remti privačių kompanijų kuriamus erdvėlaivius ir vėliau jais naudotis per užsakomuosius reisus.
