Slidinėjimas tik iš pažiūros atrodo paprastas dalykas - pasirodo, jog slalomo vingius sėkmingai „išraitančio“ roboto pasaulyje dar nėra, tačiau būtent tokį mechanizmą ketina sukurti Slovėnijos Jozef Stefan instituto mokslininkas Bojan'as Nemec'as.
Roboto kūrėjo teigimu, elektronikos valdomas slidininkas jau padarė nemažą pažangą - sugeba leistis nuo kalno tiesia kryptimi ir netgi gali daryti posūkius ir pračiuožti pro specialiai įrengtas vėliavėles arba vartelius. Tiesa, iki žmogaus-slidininko lygio jam dar yra kur tobulėti. Pirmajame video yra parodyti keli nesudėtingi (tiesa, ne visada sėkmingi) roboto bandymai čiuožti slidėmis:
Nemec'o teigimu, jo tikslas yra sukurti robotą, sugebantį savarankiškai čiuožti slidėmis naudojant vadinamąją „karvingo“ (angl. carving) techniką. Panašu, jog įprastiniai slidinėjimo metodai robotui yra per sudėtingi, o kūrėjo nuomone, naudojant karvingą, „slidės praktiškai čiuožia pačios“. Bet kuriuo atveju, tai sugebantį robotą stebėti išties įdomu. Faktiškai tai nėra pirmasis čiuožinėjantis robotas, tačiau jis yra didesnis ir sunkesnis nei prieš šešerius metus Japonijoje sukurti modeliai.
Nemec'o teigimu, idealiu atveju toks robotas turėtų sugebėti naudoti bet kokias komercines žmogui pritaikytas slides, o ne specialius sumažintus ir tik jam pritaikytus gaminius. Jo sukurtas robotas-slidininkas tai sugeba. Jis yra maždaug aštuonerių metų vaiko dydžio, ir nors išvaizda primena ant slidžių pastatytą nešiojamą kompiuterį, jis sėkmingai valdo parduotuvėje pirktas eilines slides. Antrajame video projektas komentuojamas kiek plačiau:
Ir tikrai, robotui valdyti panaudotas nešiojamas kompiuteris. Jis planuoja mechanizmo trajketoriją, o atstumas iki trasos vėliavėlių išmatuojamas naudojant vaizdo kamerą. Giroskopai ir jėgos jutikliai padeda čiuožikui išlaikyti stabilumą posūkiuose ir nuokalnėse. Konstrukcijoje taip pat sumontuotas GPS imtuvas, kuriuo matuojamas greitis - trajektorijos planavimo galimybė bent kol kas nepanaudojama - bandoma sukurti robotą, kuris judėjimui naudotų elektroninės regos funkciją, t.y. kiek galima panašiau į žmogų.
