Gruodžio 16-osios data reikšminga žinių visuomenės tapsmo istorijai. Tądien lygiai prieš 61-erius metus buvo išrastas tranzistorius, nuostabi struktūra puslaidininkiniame kristaliuke, be kurios šiandien neturėtume nei asmeninių kompiuterių, nei mobiliųjų telefonų, nei daugybės elektroninių prietaisų.
Tranzistorius, galima sakyti, kuria technines prielaidas naujam visuomenės raidos etapui, kai labiausiai bus vertinamos žinios ir gebėjimai jas kūrybiškai panaudoti. Jau dabar matome milžiniškas interneto galimybes. O visą tą informacijos srautą teikia bei apdoroja akimi neįžiūrimos puslaidininkinės struktūros. Kaskart jos vis talpesnės ir greitaeigiškesnės, – tikras šiuolaikinės technologijos stebuklas.
Tranzistoriaus išradėjai amerikiečių fizikai Johnas Bardeenas ir Williamas Bratainas bei teorijos kūrėjas Williamas Shokley`is nė sapnuote nesapnavo tokio spartaus progreso tobulinant jų elektrinių signalų stiprintuvėlį. O tai todėl, kad efektas buvo surastas puslaidininkyje – medžiagoje, kurios savybes labai lengva keisti norima linkme.
Tranzistoriaus kūrėjai 1956 m. buvo įvertinti Nobelio premija. 1969 m. iš tranzistorių sukurtas pirmasis mikroprocesorius – pagrindinis kompiuterinių smegenų elementas.
Lietuvos fizikai, susibūrę į Vilniaus universiteto laboratorijas ir puslaidininkių fizikos institutą, vadovaujami akademikų Juro Požėlos ir Jurgio Viščiako, taip pat tarė savo svarų žodį šių nuostabių medžiagų bei jų struktūrų tyrinėjimuose. O perspektyvios fizikos šakos pradininku Lietuvoje buvo šviesios atminties profesorius Povilas Brazdžiūnas.
Žmonijos istoriją įprasta dalinti į periodus, pavadintus svarbiausios technologinės medžiagos vardu. Štai archeologai įteisino akmens, bronzos ir geležies amžius. XX amžiui prilipo aliuminio pavadinimas. O štai XXI neabejotinai istorijoje bus silicio – daugiausiai mikroelektronikoje naudojamo elemento su puslaidininkinėmis savybėmis – vardu įrašytas.
