Į žmogų panašus kompanijos „Mitsubishi Heavy“ sukurtas robotas „Wakamaru“ savo vardą įrašė į istoriją kaip pirmasis robotas, sėkmingai suvaidinęs teatro spektaklyje ir sukėlęs nemažai diskusijų apie ateities robotų galimybes ne tik gamyklose ar kitose buitinėse sferose, bet ir mene.
 Diskusiją su robotais spektaklyje palaikė taip pat du aktoriai, vaidinę jauną šeimą |
|---|
Lapkričio 25 dieną Osaka universiteto (Osaka University) salėje du robotai kartu su tikrais aktoriais suvaidino 20 minučių trukmės spektaklį Hataraku Watashi („Aš darbininkas“) pastatytą pagal Japonų dramaturgo Oriza Hirata pjesę.
Pjesė skirta žmogaus ir technikos tarpusavio ryšio bei santykio analizei. Siužetas yra gana paprastas – vienas iš pagrindinių veikėjų, namų šeimininkes vaidinančių robotų, staiga netenka motyvacijos dirbti. Jis pareiškia, jog jam nuobodu ir skundžiasi žeminančiu darbu. Taip užsimezga diskusija tarp robotų ir žmonių apie technikos vaidmenį ir paskirtį žmogaus gyvenime.
Nors šis spektaklis jau pats savaime yra istorinis momentas, tačiau jo kūrėjai rūpinasi dėl ateities planų – tai tebuvo pirmasis rimtesnis išbandymas prieš 2009-2010 metais planuojamus rimtus pasirodymus didelėse teatrų salėse. Žinoma, robotų „evoliuciją“ sekantys skaitytojai galėtų paprieštarauti, jog tai ne pirmasis robotas scenoje – pavyzdžiui robotas „Haile“ sugrojo kartu su džiazo ansambliu, o fleitą įvaldęs robotas WF-4RIV jau irgi pribrendo sceniniams pasirodymams, tačiau apie teatre vaidinančius androidus dar neteko nieko girdėti.
„Wakamaru“ robotas nėra vien koncepcinis gaminys – 1 metro aukščio ir 30 kilogramų svorio mechanizmas yra pardavinėjamas Japonijos rinkoje ir kainuoja apie $14 000.
Robotas sugeba pažinti žmones ir palaikyti su jais pokalbį (naudodamasis 10 000 žodžių žodynu). Jo pagrindinė paskirtis mažai susijusi su teatru – jis turėtų teikti pagalbą seniems žmonėms ir invalidams, o drąsesniuose planuose numatytos roboto „įdarbinimo“ galimybės vietoj sekretorės arba ekskursijų gido.
Nors robotai vis dar yra intriguojanti tema, tačiau paprastų aktorių kol kas jie nepakeis – vien jau dėl to, jog dabartinės technologijos neleidžia saviraiškos ir improvizacijos galimybių. Kokią programą parašyta, tokia ir bus roboto elgsena.
Pabaigai siūlome pasižiūrėti kitą spektaklį, kuriame dalyvavo „Wakamaru“ – tik šiuo atveju be tikrų aktorių.
