Šiuolaikinių kompiuterių ir elektroninių įrenginių veikimo pagrindas yra elektros krūvis, tačiau mokslininkai pranašauja, kad panaudojus kitą veikimo pagrindą – elektrono sukinį – galima būtų sukurti mažesnių, greitesnių ir produktyvesnių įrenginių kartą. Tačiau, mokslininkams labai sudėtingai sekasi kontroliuoti ar prognozuoti sukinį, todėl praktinis jo pritaikymas kol kas neįmanomas.
Škotijos, Kalifornijos ir Ohajo universiteto (JAV) mokslininkai neseniai atrado būdą kontroliuoti elektrono sukinį įtampos šuoliu iš baterijos. Savo atradimus mokslininkai publikavo žurnale „Physical Review Letters“.
Mokslininkai elektroną kvantiniame taške (mažyčiame, nanometrų dydžio puslaidininkyje) paveikė įtampa. Įtampos šuolis pakeitė elektrono sukinio kryptį – kuri gali būti arba aukštyn, arba žemyn. Be to, besikeičiant sukiniui, buvo išskirta ir šviesos dalelė – fotonas, pasakojo Heriot-Watt universiteto Edinburge (D.Britanija) fizikas Richardas Warburtonas, vadovavęs moksliniam darbui.
„Paprastai šio proceso negalime kontroliuoti – elektrono sukinys kažkuriuo laiko momentu pasikeičia, o mes pasikrapštome galvas ir stebimės dėl ko taip atsitiko. Tačiau mūsų eksperimente mes galime pasirikti kaip ilgai šis procesas trunka“, - sakė mokslininkas.
Mokslininkai sugebėjo manipuliuoti kiek praeis laiko iki tol, kol elektronas pakeis savo sukinį ir išskirs fotoną – nuo 1 iki 20 nanosekundžių. Tačiau Sašos Govorovo teorija byloja, kad 20 nanosekundžių nėra viršutinė riba, todėl mokslininkai išbandys ir ilgesnius periodus.
Mokslininkų sugebėjimas kontroliuoti elektrono sukinį gali padėti nustatyti fotono savybes, o tai savo ruožtu būtų naudinga tobulinant optoelektroniką ir kvantinę kriptografiją. Fotonai gali saugiai koduoti informaciją, o praktinis jų panaudojimas būtų apsauga nuo bandymų pavogti duomenis, sakė R.Warburtonas.
Paieška archyve
