Antimedžiaga nei Žemėje, nei kosmose nesikaupia, todėl ją tyrinėti yra nepaprastai sudėtinga. Tačiau mokslininkai neketina pasiduoti.
Norėdami šiek tiek praskleisti mūsų Visatos medžiagos ir antimedžiagos kilmės paslapties šydą, Europos tyrėjai bando išmatuoti neutronų elektrinių dipolinių momentų dydį. Toks matavimas turėtų padėti išskirti medžiagos ir antimedžiagos fizikines savybes.
Išoriškai neutronai yra elektriškai neutralios dalelės. Kadangi neutroną sudaro ir neigiami, ir teigiami kvarkai, visai įmanoma, kad šių dalelių viduje gali egzistuoti vienodo dydžio, tačiau priešingo ženklo krūviai, kuriuos skiria tam tikras minimalus erdvinis atstumas. Tokiu atveju neutroną būtų galima laikyti elektriniu dipoliu su dviem priešingo krūvio ženklo poliais.
Europos tyrėjų grupė „Laue-Langevin“ institute (ILL) Grenoblyje (Prancūzija) bando itin dideliu tikslumu išmatuoti neutronų elektrinių dipolinių momentų dydį. Atlikdami eksperimentus mokslininkai tyrinėja nepaprastai lėtų, vadinamųjų ultrašaltųjų neutronų elgesį, kai šie paveikiami magnetiniais ir elektriniais laukais.
Kadangi neutronai turi sukinį (todėl ir magnetinį momentą), jų savybes galima tyrinėti į pagalbą pasitelkus elektromagnetinę sąveiką. Jeigu ši dalelė turi elektrinį dipolinį momentą, paveikus papildomu elektriniu lauku, jos savybės magnetiniame lauke turėtų šiek tiek pakisti.
Kol kas atlikti eksperimentai rezultatų nedavė – neaptiktas joks pastebimas elektrinis dipolinis momentas. Mokslininkai toliau bando apskaičiuoti galimą elektrinio dipolinio momento dydį. Ši neutrono savybė padėtų atskleisti, kaip skiriasi medžiagos ir antimedžiagos fizikinės savybės.
Tam, kad būtų ženkliai sumažintos matavimų paklaidos, ruošiama nauja įranga Polo Šererio institute (Šveicarija) – čia planuojama panaudoti galingesnį ultrašaltųjų neutronų šaltinį.
Tęsdami savo tyrimus mokslininkai privalės neutronus dar geriau izoliuoti nuo aplinkos elektrinių ir magnetinių laukų poveikio.