Nuo pat praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Kinijos miestai, tokie kaip Guiyu, surinkdavo elektronines atliekas iš kitų pasaulio šalių. Čia jos ardomos, rūšiuojamos ir perdirbamos. Žinoma, likusiam pasauliui taip patogu, tačiau kokią žymę šis procesas visam laikui įrėžia šių vietų gyventojams?
Iš spausdintinio montažo plokščių dažnai išgaunami toksinėmis savybėmis pasižymintys metalai ir kitos medžiagos, o neperdirbamos atliekos laidojamos atviruose vandens telkiniuose. Šulinių ir gruntinis vanduo Guiyu miesto apylinkėse visiškai netinkamas gerti ir dėl to jis atvežamas iš kitų miestų. 69% vietinių vaikų organizmuose švino kiekis viršija leistinas normas. Kaip spręsti šią problemą? Galbūt gera pradžia būtų 100% perdirbama ir ekologiška elektronika. O kaip manote jūs?
Paieška archyve
