Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė.

MIT – vienas garsiausių universitetų pasaulyje, įtakingas inovacijų ir technologijų kūrimo centras. Patekti ten studijuoti, atlikti praktiką ar dirbti yra itin sunku, todėl, kai tai padaryti pavyksta lietuviui, tokią naujieną galima vadinti laimėjimu ne tik jam, bet ir visai Lietuvai.

Tolimos kosminės kelionės jau seniai yra mokslininkų ir fantastų svajonė, tačiau jai įgyvendinti reikia daugybės sąlygų. Viena iš jų – išsiaiškinti, kaip astronautus apsaugoti nuo sveikatai žalingo poveikio, kuris jų lauktų tiek dėl kosminės radiacijos, tiek dėl ilgo buvimo erdvėlaivyje be organizmui natūralios Žemės traukos.

Filmai, serialai, animacija – tai gerokai daugiau nei vien pramogų forma. Dažnai tokie kūriniai tampa ir savotišku paskatinimu susidomėti kitais dalykais. Pavyzdžiui, fantastiniai filmai ar animė yra įkvėpę ne vieną dešimtį būsimų ir esamų mokslininkų. Kaip sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, šiuose kūriniuose nagrinėjamos idėjos sužadina norą jas patikrinti, išplėsti, o gal kaip tik paneigti ir taip prisidėti prie mokslinio proceso.

Ultragarsas medicinoje jau dešimtmečius naudojamas kaip viena svarbiausių technologijų diagnostikai. Jis padeda gydytojams stebėti vidaus organų būklę, vertinti audinių pakitimus ar atlikti įvairius neinvazinius tyrimus. Šiandien mokslininkai vis dažniau ultragarso galimybes vertina plačiau – ieškoma būdų, kaip galima pasitelkti jį ne tik diagnozuojant ligas, bet ir veikiant pačius organizmo procesus.

Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai.

Socialiniuose tinkluose kasdien gimsta dešimtys tariamai „viešojo intereso“ istorijų. Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Radom pamestą asmens dokumentą – į „Facebook“. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai, nesusimąstydami, kad viešinami duomenys ne visada yra vieši. Ir kad tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas užduočių optimizavimui darbovietėse jau seniai nebėra naujiena, veikiau – įsitvirtinanti norma, tačiau DI naudojimas šiomis dienomis neapsiriboja tik darbinių užduočių atlikimu. Pastebima, kad DI vis plačiau naudojamas ir kaip emocinės pagalbos teikėjas.

Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.

Populiariojoje kultūroje „supergalios“ dažnai siejamos su futuristinėmis technologijomis, įspūdingais kostiumais ar išskirtinėmis gebėjimų formomis. Tačiau realiame pasaulyje vis svarbesne galia tampa gebėjimas mąstyti. Todėl matematika šiandien vis dažniau vadinama viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio „supergalių“.

Mokslinė fantastika – tai žanras, kuriam abejingų yra mažai. Vieni negali į jį rimtai žiūrėti, kiti be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tarp fantastikos fanų – labai daug mokslininkų. Šis žanras padrąsina svajoti, tyrinėti ir bandyti patikrinti net pačias keisčiausias idėjas. Galiausiai mokslinė fantastika skatina nebijoti kurti kitokios, geresnės ateities vizijos.

DI plėtra keičia aukštojo mokslo aplinką ir mokymosi procesus – vis daugiau studentų studijų metu pasitelkia DI įrankius informacijos paieškai, užduočių sprendimui bei mokymosi medžiagos supratimui. Pastarųjų metų tarptautiniai tyrimai, apimant sistemines apžvalgas ir empirinius tyrimus, rodo, kad generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas gali didinti studentų motyvaciją, įsitraukimą ir mokymosi pasitenkinimą.

Kaip formuojasi galaktikos ir kas iš tiesų lemia jų raidą per milijardus metų? Atsakymų į šiuos fundamentalius klausimus mokslininkai ieško vis giliau, atsigręždami ne tik į ryškiausius ir lengviausiai stebimus objektus, bet ir į tai, kas ilgą laiką liko už stebėjimų ribų – mažos masės žvaigždžių spiečius. Nors būtent jie, kaip rodo teoriniai modeliai, sudaro didžiąją dalį visų žvaigždžių spiečių, jų vaidmuo galaktikų evoliucijoje iki šiol tebėra nepakankamai pažintas.

Lietuvoje žengiamas dar vienas svarbus žingsnis tikslios onkologinių ligų diagnostikos link – Valstybinis patologijos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas, pradeda taikyti dirbtiniu intelektu paremtą įrankį krūties vėžio HER2 biožymens raiškai vertinti.

Ne taip seniai dar tik skaitmenizuotis pradėjęs statybos sektorius jau ieško būdų, kaip įdarbinti DI galimybes. Tačiau, kaip tikina KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas prof. dr. Darius Pupeikis, 3D erdvinėje aplinkoje vykstančius procesus dirbtiniam intelektui perprasti nėra taip paprasta, o galimos klaidos kaina yra per didelė, kad galutinius sprendimus galėtume patikėti programoms.