Į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama. Būsimuosius alternatyvios energijos gamintojus taip pat domina ir vėjo jėgainių kaina. Į dažniausiai užduodamus klausimus ministerija parengė ir išplatino viešus atsakymus.

Kamuolinis žaibas (jei jis tikrai egzistuoja) yra elektros išlydžio rūšis, kuri, skirtingai nei įprastiniai pailgi šakoti žaibai, gamtoje natūraliai atsiranda sferinėje formoje. Kamuolinį žaibą sukurti pasisekė tik fizikui N. Tesla. Tiesa, niekas iki šiol nežino, tiesa tai ar mitas.

Per 1000 dienų NASA gali išlaipinti Mėnulyje mokslininkų „avatarus“ – nuotoliniu būdu jų valdomus humanoidus. Tokį projektą parengė Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktoratas. Šiame NASA parengtame „projekte M“ numatyta nusiųsti į Mėnulį specialų robotą, kuris taptų Žemėje dirbančių mokslininkų akimis, rankomis ir kojomis.

Pavasarį Pentagonas planuoja išbandyti vadinamojo hipergarsinio ginklo prototipą – raketa „Minotaur IV Lite“ pagreitintą lėktuvą, kuris gali greičiau nei per 2 valandas perskristi Ramųjį vandenyną. Šis bandymas – bendros DARPA ir JAV Karinių oro pajėgų programos „Falcon“ dalis.

„Microsoft“ vadovų išsakytas pasiūlymas kovoti su kompiuterinių virusų platintojais įvedant visuotinį interneto naudojimo mokestį yra „siaubinga idėja“, pareiškė rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ kompiuterių saugumo analitikas Johnas Pescatore.

Vasario mėnesį tarp pavojingiausių kibernetinių pavojų dominavo su duomenų vagystėmis susiję virusai, perspėja pasaulinė saugumo sprendimų kompanija ESET. Bendrovės duomenimis, iš dešimties aktyviausių virusų net keturi buvo duomenis vagiantys.

Nuolat intensyvėjantys informaciniai srautai, kurių pagrindinę dalį sudaro grafinė informacija, bei daugialype terpe grindžiami internetiniai duomenų taikymai vienareikšmiškai byloja apie tai, jog būtina ieškoti naujų efektyvaus grafinės informacijos kodavimo (suglaudinimo) algoritmų bei idėjų.

Saugumo sprendimų kūrėja ESET atkreipia dėmesį į augantį konfidencialios informacijos vagysčių skaičių internete. Tendencijos rodo, kad duomenų pasisavinimo atvejų daugėja socialiniuose tinkluose, taip pat bendraujant elektroniniu paštu. Asmeniniai vartotojų duomenys ar svarbi verslo informacija išviliojama pasinaudojus žmonių patiklumu.

Kad ir ką sakytų skeptikai, žinia, jog Lietuva pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą Europoje ir pagal šį rodiklį yra penkta pasaulyje, yra ko gero geriausia naujiena šįmet. Nes tai – investicijos į tolimą ateitį.

Saugumo sprendimų kūrėjos ESET atlikto tyrimo duomenimis, tik 5 proc. išmaniųjų telefonų vartotojų rūpinasi visapusišku savo telefonų saugumu. Augant mobiliųjų telefonų pardavimams, saugumo ekspertai prognozuoja, kad išmaniųjų telefonų naudotojai ateityje vis dažniau atsidurs kibernetinių nusikaltėlių taikiklyje.

Klodas Šenonas įrodė tarsi sveikam protui prieštaraujantį teiginį, kad, nežiūrint kokia yra informacijos siuntimo kanalo kokybė, juo vis vien įmanoma persiųsti informaciją be klaidų. Tam reikia pridėti papildomos informacijos – papildomų kodų, kad imtuve atsiradusios klaidos būtų ištaisytos.

Klodas Šenonas, Masačusetso technologijos instituto darbuotojas, čia dirbęs nuo 1956 iki 1978, įrodė, kad bet kokia komunikacijos linija – laidinė, radijo dažnio, optinio kabelio ar kitokia, gali būti charakterizuojama dviem pagrindiniais faktoriais – dažnio juosta ir triukšmų lygiu.

Greitaeigis internetas, mažesnės kainos ir elektromagnetinių bangų potencialo išnaudojimas teikiant naujas paslaugas – visa tai yra naujoje Europos Sąjungos (ES) nuoseklaus ekonomikos augimo ir užimtumo strategijoje, vadinamoje „Europa 2020 m.“.

Europos Sąjungoje atliktas tyrimas atskleidė vis didėjantį poreikį darbuotojų gebėjimui naudotis informacinėmis ir komunikacijos technologijomis. Verslo įmonių vadovų vertinimu, po penkerių metų tik 10 proc. darbo vietų nereikalaus e.įgūdžių, tuo tarpu labiausiai didės poreikis IT srities profesionalams.

„Google“ yra įtakingiausia technologijų bendrovė ir viena pelningiausių pasaulyje, tačiau pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad ir iš po jos galima išmušti pagrindą – bent teoriškai. Pagrindinė „Google“ stiprybė, modernios dalyvaujamojo interneto technologijos ir tarnybos, staiga tapo labiausiai pažeidžiama vieta.

Buvo nerūpestingi laikai, kai besidomint kokios nors firmos produktais ir paslaugomis tereikėjo lyginti jų privalumus ir kainą. Dabar gi į privalomų sužinoti dalykų sąrašą pateko ir privati informacija bei kontaktai, kuriuos firmos yra pasiryžusios išduoti teisėsaugos institucijoms ar kitiems smalsuoliams su įgaliojimais.

Daugelis žmonių raketą V-2 žino todėl, kad ji glaudžiai siejasi su JAV kosminių tyrimų programos pradžia. Sakoma, jog būtent tokia buvo raketos kūrėjo Wernher von Braun'o svajonė, tačiau nacių karo mašina išradime įžvelgė tik jiems svarbų ginklą. Negana to, Antrojo Pasaulinio karo metais joms gaminti buvo pasitelktas koncentracijos stovykloje „Dora“ įkalintų vergų darbas.

Ar girdėjote apie chimeras? Graikų mitologijoje tai buvo baisus padaras liūto galva, ožkos liemeniu, iš kurio kyšojo ožkos galva, ir gyvate vietoj uodegos. Terminas taip išpopuliarėjo, kad chimeromis dažnai vadina visokiausias pasakų ir galbūt realaus pasaulio būtybes. Mokslininkai jau sukūrė instrumentus, su kuriais netrukus bus įmanoma tą padaryti.

Ar karuose gali kariauti gausybė reikiamai besielgiančių mašinų? Ar gali šios mašinos mūšio lauke pakeisti žmones ir taip padaryti karą „saugesnį“? Būtent tokią viziją turi karinių robotų gamintojai bei juos kuriantys mokslininkai. Skelbiama, kad šiuo metu mūšio laukuose jau naudojami 8 tūkst. robotų.

JAV mokslininkai sukūrė laikrodį, kuris yra 100 kartų tikslesnis nei dabartiniu metu oficialiems laiko matavimams naudojami tarptautinio standarto atominiai laikrodžiai. Kvantinės logikos principu veikiantis kvantinis laikrodis detektuoja vieno aliuminio jono energetinę būseną. Įtaiso paklaida per 3,7 milijardo metų siekia 1 sekundę.