Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų sinoptikai prognozuoja liūtis su perkūnija ir stipriu vėju. Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Ekspertai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe.

Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė.

MIT – vienas garsiausių universitetų pasaulyje, įtakingas inovacijų ir technologijų kūrimo centras. Patekti ten studijuoti, atlikti praktiką ar dirbti yra itin sunku, todėl, kai tai padaryti pavyksta lietuviui, tokią naujieną galima vadinti laimėjimu ne tik jam, bet ir visai Lietuvai.

Tolimos kosminės kelionės jau seniai yra mokslininkų ir fantastų svajonė, tačiau jai įgyvendinti reikia daugybės sąlygų. Viena iš jų – išsiaiškinti, kaip astronautus apsaugoti nuo sveikatai žalingo poveikio, kuris jų lauktų tiek dėl kosminės radiacijos, tiek dėl ilgo buvimo erdvėlaivyje be organizmui natūralios Žemės traukos.

Pastarąjį penkmetį tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau klausimų kelia apsirūpinimas energija. Ne išimtis ir Lietuva – tai ypač pajutome po 2022 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos karo, kai elektros energijos kainos šoktelėjo į dar nematytas aukštumas.

Pastarąjį penkmetį tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau klausimų kelia apsirūpinimas energija. Ne išimtis ir Lietuva – tai ypač pajutome po 2022 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos karo, kai elektros energijos kainos šoktelėjo į dar nematytas aukštumas.

Šoktelėjusios degalų kainos dar kartą priminė, kad vairuotojų išlaidas lemia ne tik automobilio įsigijimo kaina, bet ir jo eksploatacija. Vis tik Lietuvos automobilių parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai – iki balandžio 1 dienos jų šalyje buvo registruota daugiau kaip 1,16 milijono. Tuo metu hibridinių, benzinu ir elektra varomų automobilių buvo net 9 kartus mažiau – 125 tūkst., elektromobilių – beveik 45 kartus mažiau, vos 26 tūkst.

Auganti elektromobilių paklausa rodo besikeičiančius vairuotojų prioritetus. LEA duomenimis, vien per šių metų balandį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 2,4 tūkst. lengvųjų elektromobilių – beveik 80 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų teigimu, augantį elektromobilių populiarumą lemia ne tik besiplečianti įkrovimo infrastruktūra, bet ir didėjančios dyzelino kainos bei mažesnės elektromobilių eksploatacijos išlaidos.

Kai degalų kainos jau trečią mėnesį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose fiksuoja aukštumas, dalis gyventojų vis dažniau svarsto apie elektromobilio įsigijimą. Apklausa parodė, kad už elektromobilio vairo gyventojus sėsti labiausiai motyvuotų valstybės parama ir mažesnės įkrovimo išlaidos, o beveik pusė apklaustųjų pirmenybę teiktų Europos gamintojų modeliams.

Šiame straipsnyje mes gilinamės į SMT gamybos linijos surinkimo gamyklos pasaulį ir neatskiriamą SMT mašinų vaidmenį spausdintinių plokščių (PCB) gamyboje. Suprasime, kaip ši pažangi technologija pakeitė elektronikos pramonę, užtikrindama efektyvumą, tikslumą ir kokybę.

Programišiams nebereikia laužtis pro sudėtingas apsaugos sistemas – pakanka tiesiog paprašyti ir DI pats gali atiduoti jūsų paskyrą sukčiams į rankas. Būtent tai neseniai įvyko su „Meta“ dirbtinio intelekto valdomu „Instagram“ pagalbos robotu, kai programišiai vos per kelias minutes užvaldė ypač vertingas paskyras, lengvai apeidami dviejų žingsnių patvirtinimą (2FA).

Žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Vienas jų – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, padedančius atpažinti vizualines emocijas.

Šiandien riba tarp fikcijos ir realybės tampa vis trapesnė. BBC serialas „The Capture“, dar prieš kelerius metus atrodęs kaip įtemptas technologinis trileris apie manipuliuojamą tiesą, šiuo metu vis dažniau primena realių geopolitinių ir kibernetinių grėsmių scenarijų. Vaizdo klastotės, dirbtinio intelekto (DI) generuojama dezinformacija, slaptos stebėjimo sistemos ir algoritmų priimami sprendimai jau nebeapsiriboja televizijos ekranais.

Kvantinių technologijų tema daugeliui yra suprantama maždaug tiek, kiek kiekvienas supranta mokslinę fantastiką. Tačiau šiandien tai jau nebėra tema iš mokslinės fantastikos skyriaus. Tai – realybė, galinti iš esmės pakeisti ne tik technologijų pasaulį, bet ir visą kibernetinio saugumo sistemą.

Išmaniosios sistemos vis dažniau ne tik reaguoja į vartotojo komandas, bet ir pačios imasi veiksmų – jungiasi prie skirtingų programų, perkelia duomenis, planuoja procesus ir užbaigia užduotis be nuolatinės žmogaus priežiūros. Neseniai praūžusioje „Google I/O 2026“ konferencijoje pristatyta nauja kryptis: dirbtinis intelektas (DI) pradeda apsipirkinėti už jus.

Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų sinoptikai prognozuoja liūtis su perkūnija ir stipriu vėju. Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Ekspertai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe.

Įsivaizduokite, kad jūsų mieste ar šalyje staiga įvyksta vienas iš penkių nemalonių scenarijų: nutrūksta ryšys su kosmoso technologijomis, išsijungia elektra, nebeturite antibiotikų, dingsta internetas ar dėl radiacijos neįmanoma patekti į didžiulę teritoriją. Kaip tokiais atvejais galėtų padėti mokslo sprendimai?

Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto.

Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais.

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę.

Gegužės 28–31 dienomis Klaipėdos universitete vyko tarptautinis „Science on Stage Festival 2026“, pirmą kartą surengtas Lietuvoje. Keturias dienas Klaipėda buvo tapusi Europos STEAM ugdymo centru, kuriame susitiko mokytojai, švietimo ekspertai ir inovatoriai iš daugiau kaip 30 šalių.

Mažmeninėje prekyboje keičiasi ne tik pardavimo kanalai, keičiasi pats pirkėjas. Remiantis vartotojų elgsenos tyrimo duomenimis, net 91 proc. vartotojų apsiperka naudodamiesi keliais kanalais, o sprendimą pirkti priima per 6–11 skirtingų kontaktinių taškų. Tokie pirkėjai ne tik dažniau grįžta, bet ir vidutiniškai išleidžia daugiau nei tie, kurie naudojasi vienu kanalu.

Jei anksčiau paauglių statusą kieme lemdavo nauji „Nike“ sportbačiai, šiandien jį apibrėžia išskirtinis skinas „Roblox“ žaidime. Vaikų socialinis gyvenimas neatšaukiamai persikėlė į ekranus – dabar jie reikalauja pinigų virtualiems drabužiams ar ginklams, nes būtent skaitmeninėje erdvėje verdantis gyvenimas diktuoja, kas bus priimtas į grupę, o kas – atstumtas.

Specialistai atkreipia dėmesį į sparčiai besikeičiančius rūkymo įpročius ir jaunų žmonių priklausomybę nuo nikotino. Tradicines cigaretes vis dažniau keičia elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako produktai ir kitos nikotino alternatyvos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai lemia, jog priklausomybė nuo nikotino tampa vis sunkiau pastebima.

Šiuo metu su mokslu ne tik siejama daug lūkesčių, bet ir keliama įvairių klausimų. Technologijos leidžia tyrimus atlikti greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kartu didėja rizika suklysti, prarasti skaidrumą ar peržengti etines ribas. Šiandien svarbu ne tik tai, ką mokslas gali pasiekti, bet ir tai, kaip tai pasiekiama.

Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė.

MIT – vienas garsiausių universitetų pasaulyje, įtakingas inovacijų ir technologijų kūrimo centras. Patekti ten studijuoti, atlikti praktiką ar dirbti yra itin sunku, todėl, kai tai padaryti pavyksta lietuviui, tokią naujieną galima vadinti laimėjimu ne tik jam, bet ir visai Lietuvai.

Tolimos kosminės kelionės jau seniai yra mokslininkų ir fantastų svajonė, tačiau jai įgyvendinti reikia daugybės sąlygų. Viena iš jų – išsiaiškinti, kaip astronautus apsaugoti nuo sveikatai žalingo poveikio, kuris jų lauktų tiek dėl kosminės radiacijos, tiek dėl ilgo buvimo erdvėlaivyje be organizmui natūralios Žemės traukos.

Filmai, serialai, animacija – tai gerokai daugiau nei vien pramogų forma. Dažnai tokie kūriniai tampa ir savotišku paskatinimu susidomėti kitais dalykais. Pavyzdžiui, fantastiniai filmai ar animė yra įkvėpę ne vieną dešimtį būsimų ir esamų mokslininkų. Kaip sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, šiuose kūriniuose nagrinėjamos idėjos sužadina norą jas patikrinti, išplėsti, o gal kaip tik paneigti ir taip prisidėti prie mokslinio proceso.

Ultragarsas medicinoje jau dešimtmečius naudojamas kaip viena svarbiausių technologijų diagnostikai. Jis padeda gydytojams stebėti vidaus organų būklę, vertinti audinių pakitimus ar atlikti įvairius neinvazinius tyrimus. Šiandien mokslininkai vis dažniau ultragarso galimybes vertina plačiau – ieškoma būdų, kaip galima pasitelkti jį ne tik diagnozuojant ligas, bet ir veikiant pačius organizmo procesus.